Europoje, plintant rankraštinėms knygoms, jose būdavo piešiami savininkų herbai. Išradus knygų spausdinimą ir jų daugėjant, nuosavybei žymėti buvo naudojami ekslibrisai ir superekslibrisai. Knygos ženkluose atsispindi žmonių pasaulėžiūra, papročiai, tradicijos, kūrėjų meniniai stiliai, jų kaita ir niuansai, dailininkų individualybė, dailės srovės ir kryptys.

XVI–XVIII a. Lietuvoje intensyvėjant knygų leidybai, gausėjo bibliotekų ir įvairių knygos ženklų. Šis laikotarpis išsiskiria superekslibrisų ir ekslibrisų gausumu. Ypač populiarus buvo superekslibrisas, t. y. knygos ženklas įspaustas į odinį ar kitos medžiagos apdarą, knygos išorinėje pusėje, dažnai dar paauksuotas ar padažytas tam tikrais dažais. Tai gali būti herbas, monograma, šriftinis tekstas, inicialai ar kitoks knygos savininko nuosavybės ženklas.

Seniausiuoju lietuvių knygos ženklu laikomas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1467–1548) bibliotekai sukurtas superekslibrisas su plokštelėje įrėžtais 1518 metais. Tad 2018 metais seniausiajam Lietuvos knygos ženklui sukaks 500 metai.

Per ilgą savo raidos kelią ekslibrisas Lietuvoje buvo propaguojamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, tarnavo kaip vizitinė kortelė, kurioje dailininkai įkūnydavo savo moderniausias idėjas, atspindinčius dabartį ir istoriją, turtindami dailės palikimą. Knygos ženklas yra išsikovojęs pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Juo domisi kolekcininkai, dailininkai, menotyrininkai, knygos ženklo gerbėjai ir bibliofilai.

Vilniuje veikia Lietuvos ekslibrisininkų klubas. Panašūs klubai veikė Panevėžyje, Utenoje, Klaipėdoje, Kaune, Jonavoje, Pakruojyje, Šiauliuose ir kitur. 1988 m. spalio 29 d. Pakruojo dvaro rūmuose buvo įkurtas Ekslibriso visuomeninis muziejus. Jis surengė daugiau kaip 40 knygos ženklo parodų, du ekslibrisų konkursus, pirmąjį Lietuvos ekslibrisininkų seminarą. 2001 m. spalio 3 d. Ekslibrisų muziejus buvo įkurtas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos muziejuje. 2014 m. šis muziejus reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (sutrumpintai – GBEF).

Ekslibrisui propaguoti yra organizuojamos parodos, konkursai, bienalės, konferencijos ir kongresai. Kuriasi klubai, muziejai, draugijos ir asociacijos, leidžiami laikraščiai, žurnalai, knygos, katalogai, albumai ir monografijos.

Daugelyje pasaulio šalių – Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir kt. – veikia ekslibrisininkų draugijos, muziejai, klubai, leidžiantys įvairaus periodiškumo biuletenius, žurnalus, laikraščius. Visas šias organizacijas vienija Tarptautinė ekslibrisininkų dailininkų ir mėgėjų asociacija FISAE (Federation internationale des societes d‘amateurs d‘ex-libris), kuri kas dveji metai rengia tarptautinius ekslibrisininkų kongresus. Pirmasis FISAE kongresas įvyko 1953 m. Austrijoje, Kufšteine.   

1992 m. rugpjūčio 31–rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso kongrese. Nuvykti į šį kongresą padėjo ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Į kongresą Japonijoje tada teko vykti per Maskvą. Iš pradžių „Aeroflot‘o“ lėktuvu nuskridau į Chabarovską. Iš ten – į Japonijos miestą Nijagatą, kur šių eilučių autorių pasitiko šio miesto dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki. Ji suteikė visą informaciją apie kongresą ir palydėjo iki Saporo.

Praėjus ketveriems metams japonų dailininkės Sumiko Ueki ekslibrisų paroda buvo surengta Šiauliuose, o 1996 m. rugsėjo 7–10 dienomis mėn. Šiauliuose ir Pakruojyje apsilankė ir pati Sumiko Ueki. Ji sugrįžusi į Japoniją 1997 metais išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, Šiauliuose, Pakruojyje.

FISAE kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, padaryti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją ir ekslibriso kūrėjus, supažindinti kongreso dalyvius su Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą.

Kongrese dalyvavo beveik 200 atstovų iš 20 pasaulio šalių: Anglijos, Austrijos, JAV, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos, Japonijos, Kinijos, Vokietijos ir kitų valstybių. Kongreso organizatorius ir dalyvius maloniai nuteikė žinia, kad kongreso darbe pirmąkart dalyvauja ir atstovas iš Lietuvos.

Kongrese veikė įvairios sekcijos, buvo perskaityta daug pranešimų apie įvairių šalių knygos ženklo istoriją ir ištakas, ekslibriso vystymąsi ir dailininkus. Kongreso parodų salėse eksponuota keliolika įdomių parodų: „Japonijos folkloro siužetai ekslibrise“, „Ekslibrisai žymiam švietėjui Johan Comenius“, „Pasaulio šalių dailininkų knygos ženklai“.

Pastarojoje eksponuoti ir lietuvių dailininkų V. Alviko, V. Daniliauskaitės, K. Grigaliūno, V. Jakšto, A. Čepausko ir A. Kmieliausko darbai. Parodos metu dailininkai iš Kinijos ir Japonijos demonstravo savitą ekslibrisų ir mažosios grafikos kūrimo techniką, veikė įvairių spaudinių, katalogų, knygų ir mainų mugė, kurioje nemažą pasiekimą turėjo ir Lietuvos leidiniai apie knygos ženklą.

Kongreso svečius ir dalyvius sudomino šių eilučių autoriaus pranešimas apie Lietuvos ekslibriso istoriją, raidą ir kūrėjus. Kongreso metu pavyko užmegzti dalykinius kontaktus su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių atstovais, dailininkais ir kolekcininkais.

Tekančios saulės šalyje buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik pabendrauti su įvairių šalių dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais, besidominčiais ekslibrisu, bet ir susipažinti su ilgaamže ir savita Japonijos kultūra, menu, jos knygos iliustravimo ir knygotyros pasiekimais.

Svarbiausias įvykis buvo tai, kad XXIV tarptautiniame kongrese Sapore 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuva buvo iškilmingai priimta į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir mėgėjų asociaciją (FISAE). Lietuvos priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino 1992 m. FISAE prezidentas Yasushi Ohmoto,  generalinis sekretorius William E. Butler (Didžioji Britanija) ir Klaus Rodel (Danija), Japonijos Ex libris asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Tai buvo labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją.

Pažymint šį įvykį išeivijos lietuvių dailininkas Vytautas O. Virkau (1930–2017) 1993 m. sukūrė ekslibrisą, skirtą šių eilučių autoriui ir Frederikshauno (Danija) ekslibriso muziejaus direktoriui Klaus Rodel.

Šiemet rugsėjo mėnesį sukako 25 metai, kai Lietuva XXIV tarptautiniame kongrese Japonijoje buvo priimta į FISAE nares. Šiai organizacijai dabar priklauso 33 valstybės: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kinija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Japonija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Didžioji Britanija ir JAV.

2018 metais rugpjūčio 28–rugsėjo 1 dienomis Čekijoje, Prahoje, įvyks XXXVII FISAE kongresas (rengėjas Česky spolek sberatelu a pratel exlibris). Tikimės, kad šiame kongrese dalyvaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) ir pristatys savo medžiagą apie Lietuvos ekslibriso istoriją, skirtą pirmojo lietuviško knygos ženklo 500-osioms sukakties metinėms, supažindins su GBEF veikla ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtais knygos ženklais.

XXIV tarptautinio FISAE kongreso Sapore oficialus spaudas.
Iš J. Nekrašiaus archyvo

Lietuvių dailininko Vytauto O. Virkau sukurtas ekslibrisas, skirtas XXIV tarptautiniam ekslibriso kongresui Sapore, Japonijoje.
Iš J. Nekrašiaus archyvo

Oficialus XXIV tarptautinio ekslibrisų kongreso Sapore logotipas.
Iš J. Nekrašiaus archyvo

Japonų dailininko Yasushi Ohmoto sukurtas knygos ženklas XXIV tarptautiniam ekslibrisų kongresui Sapore.
Iš J. Nekrašiaus archyvo

Ekslibrisas su XXIV FISAE Kongreso Sapore ženklu.
Iš J. Nekrašiaus archyvo