Visi aplinkiniai kaimai švenčia tai Antanines, tai Jonines, o Eimučiai jų neturi. Ką čia sugalvojus, kai vos šimtą gyventojų turintis kaimas taip pat nori švęsti.
Ir sugalvojojo Elena Kanišauskienė, kaimo bendruomenės pirmininkė. Net projektą sukūrė dižiuliam renginiui. Juk kaime yra vienuolika Onų ir Onučių! Bus Oninės! Ir štai liepos pabaigoj, praėjusį šeštadienį į savo bendruomenės namus sugūžėjo ne tik visos Onos ir Onutės, bet ir Šiaulių rajono meras, Kairių seniūno pavaduotoja Alma Macijauskienė, kunigai iš Lygumų ir Kairių parapijų, Šiaulių miesto ir rajono policijos pareigūnas Donatas Verknys su komanda, turėdamas misiją susirinkusius supažindinti apie atsakingą ir saugų elgesį kelyje „Matyk ir būk matomas“, taip pat su saugios kaimynystės priemonėmis. Šventės dalyvius taip pat pagerbė Kairių mokyklos direktorius Artūras Kulikauskas su dailininku akvarelistu Stasiu Būziu, kuris ir papuošė Eimučių bendruomenės namus dailiu kaligrafišku užrašu.
Na, o koks buvo koncertas! Penki Šiaulių rajono saviveikliniai kolektyvai – Stačiūnų ansamblis „Nostalgija“ (vad. R. Sitavičius), Ginkūnų-Aukštelkės jungtinis choras (vad. B. Andriukaitienė), Ginkūnų kaimo kapela „Švedė“ (vad. Z. Bružienė), Kairių moterų vokalinis ansamblis (vad. G. Balčiūnas). Didžiausias nuopelnas surengti tokį grandiozinį koncertą, žinoma, priklauso Kairių kultūros namų direktorei, nors ir laikinai einančiai pareigas, Genovaitei Doftartaitei.
Pats vasaros įkarštis. Jau yra prinokusio derliaus ir šviežių bulvių. Kažkada anksčiau, kai dar vasaros būdavo karštesnės, tuo metu ir rugiai būdavo jau prinokę, kad Oninių proga galima būdavo išsikepti naujų miltų duonos ir vaišintis su medumi. Anksčiau tą vidurvasario dieną mūsų protėviai vadino Nokų arba Sirpstų diena, nes reikėdavo pagerbti viską, kas jau buvo nunokę ir prisirpę. Tik vėliau atsirado Šv. Ona, Dievo motinos Marijos motina, kitaip sakant, Jėzaus senelė.
Tada senoliai sakydavo, kad nuo šventų Onų pradeda jau kristi šalta rasa, kuri mažai benaudinga augalams. Net toks posakis yra „Šventos Onos rasa ne gaivina, o tik rugius gadina“. Ruginė duonelė – pagrindinis valgis. Tačiau tądien Eimučiuose, visos šeimininkės iškepė po šviežių bulvių plokštainį ir su spirgučiu padažu pavaišino visus bendruomenės narius, svečius, muzikantus, dainininkus ir visus, kas tik norėjo.
Ir aš ten buvau, visus gardumynus burnoje turėjau. Ačiū Eimučiams, sukvietusiems į savo Oninių šventę visus aplinkinius kaimynus.



