Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta Šiaulių universiteto dailės fakulteto 1971 m. studentų paroda „KODAS PBD“.
Susitikimo iniciatoriai sako, kad jungtinė paroda „KODAS PBD“ (piešimas, braižyba, darbai) – tai tarsi pretekstas dar kartą susitikti su studijų laikų (1971–1976) draugais, bičiuliais, dėstytojais bei tylos minute pagerbti jau išėjusius į amžinybę. Išsiskirstę dar tarybiniais laikais po visą Lietuvą, kas į Vilnių, Klaipėdą, Kauną, Panevėžį, Tauragę, Mažeikius, Druskininkus, susitinka Šiauliuose. Šio susitikimo iniciatyvos ėmėsi neformalaus organizacinio komiteto nariai – šiaulietės Danutė Čivienė, Rita Dainienė ir druskininkietis Andrius Mosiejus.
Parodoje dalyvavo šie autoriai: Sigitas Burneckis, Andrius Mosiejus, Algirdas Petravičius, Danguolė Civilkienė, Giedrė Riškutė, Algis Kariniauskas (1953–2009), Rita Dainienė, Salomėja Gertienė, Danutė Čivienė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Rūta Žukauskaitė, Klemas Jankūnas. Paroda veiks iki 2017 m. birželio 28 d.
Užkoduotas parodos pavadinimas
Paroda prasidėjo galerijos kultūrinės veiklos, komunikacijos ir rinkodaros vadybininkės Astos Stankūnienės džiugesiu ir nuostaba, išvydus tiek daug susirinkusių į parodą žmonių. Buvo pristatytas parodos pavadinimas, kuriame galėtume pastebėti užkoduotą pilnatvę, brandą ir draugystę, tačiau viskas yra paprasčiau. Tai yra specialybė piešimas, braižyba ir darbai.
„Geri tie susitikimai ir ypač dabar, kai jie virtualiajame pasaulyje vis retėja. Džiugu matyti, kad susitinka ir bičiuliai, ir kolegos, ir dėstytojai. Prisiminimų daug, karšta ne tik galerijoje, bet ir jūsų širdyse. Noriu pasidžiaugti, kad susitikimą padarėte dar pilnatviškesnį“, – sako A. Stankūnienė.
Parodoje netrūko kalbų apie studijas, dabartinę veiklą, juoko, tačiau buvo ir rimties, susikaupimo momentas. Tylos minute pagerbtas Andrius Kariniauskas, kuris prieš 8-erius metus iškeliavo į amžinybę.
Postūmis surengti savo personalinę parodą
Parodoje „KODAS PBD“ dalyvavo menotyrininkė Michalina Adomavičienė ir dailininkas, tapytojas Sigitas Prancuitis. Abu menininkai džiaugėsi surengta tokia išskirtine paroda, kuri po daugelio metų suburia ilgai nematytus draugus, suvienija juos dėl bendro meninio tikslo.
Daugelis akcentavo, kad ši paroda kiekvienam kūrėjui yra postūmis surengti savo personalinę parodą.
„Kiekvienas iš jūsų galite turėti atskirą parodą. Šiandien pasirodėte taip. Tikiuosi, kad kažkas iš jūsų pasirodys solidžiau, su visa savo kūrybos ateitimi. Jūs tokie universalūs žmonės, talentingi, protingi“, – sako M. Adomavičienė.
Ar tapyboje, ar skulptūroje, ar taikomosios dailės srityse, kiekvienas save išreiškia savitai. Kas kokį gyvenimo kelią pasirenka yra kūrybos reikalas, svarbiausia, kad kuria ir daro.
S. Prancuitis išskyrė, kad tokias parodas yra gana sudėtinga surengti. Nurodė savo gyvenimišką pavyzdį, kai nepavyko pačiam surengti savo kurso parodos. Pateikė vieną iš priežasčių, kad visi yra skirtingo braižo ir technikų. Dailininkas, tapytojas S. Prancuitis šiandieninėje parodoje įžvelgė ir profesionalius menininkus ir tuos, kurie kūryba užsiima laisvalaikiu. Tačiau jų nenuvertino, o taip pat pažymėjo, kad juose jaučiamas potencialas ir profesionalumas.
Yra profesionalių ir įdomių kūrinių
Šioje parodoje pasidžiaugti ir pasidalyti prisiminimais kartu su dailės fakulteto studentais atvyko ir dėstytojai – Antanas Visockis ir Vytenis Rimkus.
„Tokie gražūs savo stiprybe, galybe kūryboje. Atėjau pasisemti iš jūsų energijos, aš visada taip darydavau. Pamenu žiūrėdavau, kaip jūs gražiai, įdomiai dirbate. Ilgą laiką neišsekdavau. Atėjau pamatyti jus, jūsų darbus. Tikrai yra profesionalių ir įdomių kūrinių. Linkiu jums geriausios sveikatos, sėkmės ir optimizmo. To paties norime gauti ir iš jūsų“, – sako Lietuvos dailininkas, tapytojas, pedagogas A. Visockis.
O dailininkas, menotyrininkas, pedagogas V. Rimkus pateikė nuotaikingą intarpą į praeitį, į studijų laikus, kai dailės fakulteto studentai laikė egzaminą. „Su Andriumi Mosiejumi gyvenome tame pačiame name. Dabar jis drąsus, o kai buvo studentas tuo nepasižymėjo. Pamenu, kad stovi jis koridoriuje ir neina laikyti egzamino. Visi baigė, o jis liko paskutinis ir neina. Reikėjo kviesti jo vyresniąją seserį, kad palydėtų“, – sako V. Rimkus.
Planuojama surengti dar ir kitą parodą
Danutė Čivienė, viena iš parodos organizatorių, pristatydama savo kūrinius teigė, kad anksčiau kurti laiko buvo per mažai, o dabar, kai yra laisvesnė, būdama senjorė, tam skirs daug daugiau savo laiko ir dėmesio.
Dailininkų grupės „3X“, asociacijos vadovas A. Mosiejus pristatė du savo kūrinius. „Tie kūriniai yra dedikuoti. „Inmemoriam Tarbūnų šeima“ siejasi su manimi pačiu, nes pats esu iš Tarbūnų šeimos šakos. Ši šeima yra palaidota Šiaulių senosiose kapinėse. O kitas „Taurių šėlsmas“ buvo teminė paroda „Vyno tiesa“ ar „In vino verete“ ir tai yra vienas iš tos parodos darbų“, – sako A. Mosiejus.
Daugelis meno atstovų pamini, kad sukurti meno šedevrą nėra taip lengva, tam reikia tiek nusiteikimo, tinkamos vietos, o, svarbiausia, reikia turėti savo mūzą.
„Mūza yra reikalinga, o jei ji neatskrenda, reikia ją sugauti stebuklingu būdu. Turi atsirasti momentas, susikaupimas tyloje ar kažkur medituojant ir tada ateina tos mintys, kurios nurodo, ką reikia vaizduoti. Pradedi nuo taško ir baigi daugtaškiu“, – sako A. Mosiejus.
Nors kūrėjas Druskininkuose gyvena apie 40 metų, tačiau Šiaulių nepamiršta ir nepabėga nuo šio miesto, kuriame yra jo draugai ir artimieji. Parodos organizatoriai teigė, kad nors tai yra tokia pirmoji paroda, tačiau ateityje planuojama surengti dar vieną.
Kiekvienas parodos dalyvis gavo atsiminimo dovaną, kuri buvo sudaryta iš molio skulptūrėlės, miniatiūrinės plakato kopijos ir knygos „Šiauliai: kūrėjai. Ketvirtas išmatavimas“.
