Turbūt Lietuvoje alkoholiui abejingų nėra. Vieni galvoja, kaip kuo daugiau jo parduoti. Kiti – be svaigalų lašo smagiau gyventi nesugeba ar jau nebegali. Treti visais būdais ieško būdų, kaip alkoholį išguiti. Pastaruoju metu šia tema diskutuoja visi, kas netingi. Dėl alkoholio burbuliuoja aistros, kapsi reformos, liejasi rietenos, taškosi keiksmai ir nelaimės. Įdomu, ar dar ilgai tai tęsis?

Visuomenė vis labiau skaldosi
Šiuo metu kovai su alkoholiu valdžia ruošiasi pasitelkti visą priemonių arsenalą. Tačiau ar kurios nors iš jų iš tiesų gali būti veiksmingos? Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas kai kuriomis iš jų labai abejoja.
Didžiausią nerimą jam kelia trys valdžios siūlomos priemonės. Jo nuomone, nereikėtų drausti parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems nei 20 metų. Tokio reikalavimo Europoje netaiko jokia kita šalis, tad kodėl jį reikėtų taikyti Lietuvoje.

Jam nerimą kelia ir siūlymas sumažinti vietų skaičių, kuriose būtų leidžiama prekyba alkoholiniais gėrimais. Anot Ž. Šilėno, dėl tokios nuostatos nemažai smulkiųjų verslininkų būtų priversti bankrutuoti.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas taip pat nesupranta, kodėl reikia užsimoti prieš alkoholio pardavimą lauko kavinėse, festivaliuose.

Pašnekovo nuomone, jeigu šios priemonės bus iš tiesų įgyvendintos, mes nutolsime nuo Europos ir artėsime link Artimųjų Rytų, kai žmonės dažniau alkoholį vartos ne lauko kavinėse, bet savo virtuvėse.

„Manau, kad valdžia negalvoja, bet iš to daro politiką. Tyrimai rodo, kad apie 10 proc. žmonių Lietuvoje išgeria apie 40 proc. visų gėrimų. Dažniausiai tai 40–60 m. žmonės, gaunantys mažiausius atlyginimus arba visai neuždirbantys. Būtent čia ir yra tie žmonės, kuriems reikia padėti. O jiems padėti sunku, nes tai reikalauja daug laiko ir kantrybės. Vietoje to valdžia politikuoja, eina lengviausiu keliu ir draudžia gėrimus tiems žmonėms, kurie su gėrimais neturi jokių problemų“, – svarsto Ž. Šilėnas.

Statistiniai duomenys gali klaidinti
Jis rimtai abejoja ir dėl metodikos, kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suskaičiavo, jog lietuviai suvartoja daugiausiai pasaulyje alkoholio. Pasak jo, svarbu įvertinti, ar PSO statistikoje visų šalių alkoholio suvartojimo apskaičiavimo metodika yra tokia pat, tai yra, neskaičiuojami turistai, ar įvertinti tik oficialūs alkoholio pardavimo duomenys, ar ir šešėlinė rinka.

„Problema ta, kad skirtingų šalių statistikos departamentai alkoholio vartojimą savo šalyse vertina skirtingais būdais. PSO dar priskaičiuoja, kiek jos manymu šalyje yra „šešėlinio“ alkoholio, kiek išgeria turistai ir t. t. Todėl šie duomenys taip pat skiriasi nuo statistikos departamento pateiktų. Aš neneigiu, kad lietuviai daug geria, tačiau sakau, kad pateikiami duomenys turėtų būti labai tikslūs, o ne tokie, kurie tarpusavyje skiriasi“, – paaiškina instituto prezidentas.

Kaip ten bebūtų, jis tikisi, kad ateityje valdžia labiau atkreips dėmesį į tai, ko Lietuvos gyventojams iš tiesų labiausiai reikia: „Aš vis dar tikiuosi, kad gyvename demokratinėje šalyje, kur valdžia priima sprendimus, kurių nori žmonės, o ne pati valdžia. Tačiau vertinant pastarąsias tendencijas, vilties lieka vis mažiau. Su prieštaraujančiais valdžios nuomonei yra nesišnekama, jie apšaukiami arba alkoholikais, arba nupirktais. Taip toli nenuvažiuosime, nes tai visiškas visuomenės skaldymas“.

Tikisi verslininkams palankaus sprendimo
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pritaria nuomonei, esą valdžios siūlomos priemonės alkoholizmui mažinti nutaikytos ne į reikiamų žmonių kategoriją.

„Pateiktame priemonių plane aš labiausiai pasigendu priemonių, kaip padėti tiems žmonėms, kurie alkoholinių gėrimų vartoja daugiausiai. Mes esame atlikę tyrimą,  iš kurio labai aiškiai matyti, kad daugiausiai yra girtaujama kaimo rajonuose ir mažuosiuose miestuose. Daugiausiai geriama namuose, o ne kavinėse, restoranuose. Dažniausiai geriamas stiprus spirituotas vynas, taip pat stiprus alus. Toks yra daugiausiai išgeriančio Lietuvos gyventojo paveikslas ir reikėtų galvoti apie priemones būtent šiame kontekste“, – sako V. Sutkus.

Jis pasakoja, kad remiantis atliktu tyrimu, akivaizdu, kad jeigu šeimose buvo girtaujama, tai didelė tikimybė, jog užaugę vaikai taip pat taps priklausomi nuo alkoholio. Vadinasi, su šia problemine grupe taip pat turėtų būti dirbama. O kol kas siūlomame plane nematyti, kaip tai bus sprendžiama.

„Tai iš tiesų svarbu, nes kaip mes žinome, daugiausiai nelaimių įvyksta kaimuose ir tas girtavimas yra paveldimas iš kartos į kartą. Todėl tam reikėtų skirti didesnį dėmesį“, – pabrėžia konfederacijos prezidentas.

V. Sutkus įsitikinęs, kad kai kurios valdžios siūlomos priemonės gali pakenti ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir verslo vilkams. Anot jo, amžiaus, alkoholio pardavimo laiko apribojimai – yra bendro pobūdžio ir gali pakenkti visiems verslininkams.

Vis dėlto jis nepraranda vilties ir iš valdžios tikisi palankesnio verslininkams sprendimo: „Su valdžios atstovais mes jau turėjome nemažai susitikimų. Pateikėme pakankamai pasiūlymų ir ekspertizių. Dabar tiesiog yra metas politikams priimti sprendimus ir laikui bėgant pamatysime, kokie jie bus.“

Bandys sudrausminti nusikaltėlius
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, siūlomų priemonių įgyvendinimas gali atnešti daugiau naudos, nei kažkam pakenti. Pavyzdžiui, sutrumpinus alkoholio pardavimų laiką galbūt sumažėtų nelegalių prekybos vietų.

Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad visi nelegalia veikla užsiimantys asmenys būtų baudžiami įstatymo numatyta tvarka ir tokių nelegalių prekybos vietų turi nelikti.

„Šiandien vadinamieji pseudobarai imituoja kavinių bei barų veiklą ir piktnaudžiauja įstatymų numatyta tvarka viešojo maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu naktį. Tokių įstatymus nuolatos pažeidžiančių vietų turi nebelikti ir tam bus dedamos visos pastangos“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.  

Dėl tokios nelegalios veiklos nukenčia sąžiningi viešojo maitinimo rinkos dalyviai, gyventojai, kurie priversti kęsti pseudobarų veiklos padarinius – triukšmą ir girtų asmenų siautėjimą, taip pat ir patys šių vietų klientai, kurie patenka į muštynes ar tampa kitų nusikaltimų aukomis.

Dažnai tokiuose naktiniuose pseudobaruose lankosi žmonės, kurių dėl išgerto alkoholio kiekio baruose ir restoranuose jau nebeaptarnauja, būtent šie asmenys nuolatos pažeidinėja viešąją tvarką ir trikdo kitų žmonių ramybę poilsio metu, policijos pareigūnai yra nuolat kviečiami į tokias vietas, kur naktimis būriuojasi jau gerokai alkoholio padauginę piliečiai.

Už pažeidimą – administracinė atsakomybė
Siūloma numatyti atsakomybę ne tik pseudobarų pardavėjams, bet ir jų pirkėjams už alkoholinių gėrimų išsinešimą iš viešojo maitinimo vietų darbo dienomis nuo 20 iki 10 val. (sekmadieniais iki 10 val. ir nuo 15 val.).

„Toks siūlymas sumažins šių vietų patrauklumą – tikrai ne kiekvienas pilietis ryšis pirkti alkoholį draudžiamu laiku išsinešti suprasdamas, kad gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, o dauguma nuo „pirkinio“ susilaikiusių žmonių, tikėtina, kitą dieną tik padėkos už motyvaciją atsisakyti „pirkinio“, – sako G. Belian.

Siūloma viešojo maitinimo vietose darbo dienomis nuo 20 iki 10 val. (sekmadieniais iki 10 val. ir nuo 15 val.) leisti parduoti tik pilstomus alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje. Tokiu būdu nenukentės sąžiningos kavinės, barai ir restoranai, nes jie yra įpratę vykdyti įprastinę viešojo maitinimo veiklą, t. y. iš tikrųjų pilstyti alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje. Nuo šiol pseudobarai nebegalės imituoti viešojo maitinimo veiklos ir pardavinėti atidarytų alkoholio butelių apsimesdami, kad nesupranta, jog gėrimai perkami išsinešti.

Tokių nesąžiningai prekiaujančių vietų kontrolė yra ir kiekvieno žmogaus atsakomybė – apie nelegalią veiklą nedelsiant pranešti atitinkamoms tarnyboms, kurios į tokius iškvietimus reaguoja nedelsiant. Tad tikimasi, kad policija, padedama visuomenės, su tokiomis veiklomis tvarkysis dar efektyviau nei iki šiol.