Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“ šiandien švenčia savo veiklos 25-metį. Taigi ketvirtį amžiaus organizuoja Lietuvos ir užsienio menininkų parodas, plenerus ir įvairias edukacines veiklas šiauliečiams ir visam Šiaurės Lietuvos regionui.

Ir jau visą dešimtmetį „Laiptų galerija“ bendradarbiauja su žymiausiu Lietuvos kolekcininku, meno mecenatu, Šiaulių miesto garbės piliečiu Edmundu Armoška. Dvylika kartų kolekcininkas būtent šioje galerijoje yra surengęs parodas iš savo didžiulės lietuvių dailininkų kūrinių kolekcijos. O kai kuriuos garsius paveikslus iš jo rinkinių būtent „Laiptuose“, kaip juos vadina šiauliečiai,  parodė anksčiau nei sostinėje.

Štai tik spėjo kultūros centre „Laiptų galerija“ baigtis unikali paroda iš jo kolekcijos „Tarp buities ir abstrakcijos XX amžiaus lietuvių tapyboje“, o E. Armoška jau pristatė naują – šiuolaikinio lietuvių dailininko Solomono Teitelbaumo parodą. Kitais metais Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse buvo atidaryta tai dienai skirta Adolfo Valeškos kūrybos darbų paroda irgi iš  jo kolekcijos. Apie tai, kad būtent „Laiptų galerijoje“ tik  jo dėka miestiečiai pirmieji ne kartą ir ne du turėjo galimybę susipažinti su garsiojo Šarūno Saukos kūryba, jau pasako daug ką.

O kur dar mecenato dovanos Šiauliams. Pavyzdžiui,  įspūdingas 41 pokario metų menininkų paveikslo rinkinys – Leono Katino, Mykolo Labucko, Lazerio Kahno ir Mstislavo  Dobužinskio mokinio Nikalojaus Zelinskio scenografijos kūriniai. Ir žinoma, pirmiausia ši  kolekcija buvo eksponuota  „Laiptų galerijoje“.

Tad apie bendradarbiavimą su kultūros centru „Laiptų galerija“ ir kalbamės su E. Armoška.

– Kaip pradėjote bendradarbiauti su „Laiptų galerija“?
– Kelintais metais pradėjome, neatsakysiu, bet tikrai žinau, kad įvairius savo rinkinius čia esu eksponavęs 12 kartų. Pirma pažintis buvo su gerbiama „Laiptų galerijos“ direktore Janina Ališauskiene, ji įvyko per Ričardą Jakutį. Būtent su juo esame labai seni ir bičiuliai kolekcionavime ir ne tik.

Taigi įžanginis mūsų bendradarbiavimas buvo inicijuotas Ričardo kaip galerijos kuratoriaus (renginių organizatoriaus). Jis – geras kuratorius, turintis savo nuomonę. O pamatęs, kaip tvarkingai, aktyviai dirba galerija, maloniai nustebau ir atvežiau į „Laiptų galeriją“ pirmąją parodą – berods Š. Saukos. Dar tais pačiais metais – ir rinkinį iš savo auksinės kolekcijos, kur buvo ir Leonas, ir Linas Katinai, ir kiti.

O jau paskui parodų buvo – ir S. Teitelbaumas, ir Š. Sauka, ir Nomeda Saukienė, ir kiti, t. y. visas mano auksinis fondas. „Laiptų galerijoje“ anksčiau nei Vilniuje parodėme Lietuvos tūkstantmečiui sukurtą Š. Saukos tapybinį darbą, kuris dabar yra Prezidentūroje.

– Jūs visada turėjote ir turite didelį pasirinkimą kur eksponuoti savo kolekcijas, bet pasirinkote mūsų miesto mažą galeriją. Kodėl?
– Dėl kelių priežasčių. Pirmiausia man buvo smalsu atvažiuoti pas Ričardą, patiko labai galerijos direktorė, kuri visada yra pozityvi. Antra, o gal ir pirma, Šiauliai yra mano giminės miestas, čia daug metų gyvena mano brolis ir mano mama čia iš Žemaitijos atvažiavo manęs gimdyti. Yra su Šiauliais daug ryšių. Tad šis miestas, be abejonės, man labai labai artimas buvo ir yra.

Trečia, jau per pirmąją parodą „Laiptų galerijoje“ buvau labai nustebintas (ir vis dar esu) Šiaulių publikos gausumo, nuoširdumo ir smalsumo. Ir visada čia yra anšlagai. Aš daug kur esu parodas rengęs – ne tik Lietuvoje, tai turiu pasakyti, kad parodas lankantys žmonės ne visur tokie imlūs ir nuoširdūs.

Tad viską sudėjus man visada malonu šioje galerijoje. Gal galėtų „Laiptų galerija“ būti ir didesnė, ir spalvingesnė, bet ar dėl to ji neprarastų šito nuoširdaus šiltumo. Mano galva, su galerija yra viskas gerai.

– Bendradarbiavimas su „Laiptų galerija“, ko gero, yra susijęs su mecenatyste, t. y. kad jūs Šiauliams padovanojote tiek daug lietuvių menininkų – klasikų – darbų?
– Taip, „Laiptų galerijoje“ pristatinėjau ir dovanojamų miestui, „Aušros“ muziejui paveikslų rinkinius. Daugiausia tai buvo Leono Katino ir Lino Katino, kuris ilgai dirbo Šiauliuose ir kaip dailininkas, ir kaip scenografas, ir kaip artistas, darbai. Ir „Aušros“ muziejui geroką rinkinį padovanojau.

Bet pirmiausia tuos rinkinius pamatė šiauliečiai „Laiptų galerijoje“.

– Kaip Lietuvos provincijos galerijų kontekste atrodo „Laiptų galerija“?
– Aš, aišku, esu daug kur buvęs galerijose, tik gal sostinės galerijose daugiau nei kitur. Kitur provincijoje esu nedaug savo parodų rengęs – Šiauliuose daugiausia.

Ir vis dėlto, turiu pripažinti, parodos Šiauliuose, t. y. „Laiptų galerijoje“, yra išskirtinės. Čia viskas susideda: ir mano sentimentai, ir labai geri galerijos darbuotojai. Kai viskas susideda į vieną krūvą, tai galerija atrodo labai profesionaliai.

Žinau, kad ir dailininkai visada mini, kad va, Šiaulių „Laiptų galerijoje“ dalyvavau parodose. O tai jau yra įvertinimas.

– Tai „Laiptų galerija“ yra viena iš jūsų numylėtinių?
– Taip, nes niekur kitur, kaip „Laiptų galerijoje“, aš tiek daug savo kolekcijos nerodžiau. Ir ateity tikiuosi bendradarbiauti. Manau, kad greit parodysiu paskutinius Š. Saukos darbus, kurių šiauliečiai dar nematė. Nepamiršiu tikrai. Negaliu pamiršti Šiaulių.