Kaip pulsuoja šiauliečių menininkų gyvenimas, galima apsi(pasi)žiūrėti 56-ojoje Šiaulių menininkų parodoje, veikiančioje Šiaulių dailės galerijoje. Tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, fotografijos ir kitus meno kūrinius eksponuoja per 40 kūrėjų. Kasmet patriotų, nuolat sąžiningai kuriančių šiam renginiui, gretose atsiranda naujų veidų. Viduriniosios kartos autorius papildo saujelė naujų dar mažai kam žinomų menininkų, turinčių stipraus kuriamojo užtaiso.

Paroda buria bendruomenę
Šiaulių dailės galerijos direktorės pavaduotojas kultūrinei veiklai, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis kalba apie kasmet tęsiamą tradiciją, kuri supažindina su pokyčiais.

„Vienoje vietoje galime pamatyti, į kurią pusę linksta miesto dailininkų gyvenimas: ar daugiau atsiranda jaunų menininkų, ar klasikai nori dažniau pasirodyti, kurie yra aktyviausi, kurie dingsta iš horizonto. Tai tarsi miesto dailės gyvenimo barometras.

Jei apžvelgtume metus, tai išvystume, kad tų pačių miesto dailininkų parodos nuolat vyksta – personalinės, jubiliejinės, teminės. Paroda svarbi kaip Šiaulių miesto bendruomenę burianti paroda, primenanti, kad miestas ir jo dailininkai yra neatskiriami. Tuo pačiu miestiečiai turi galimybę pasipuikuoti ir pasidžiaugti, kad turi įvairių dailininkų, pamatyti savo senų favoritų kūrinius ir atrasti naujų“, – sako V. Kinčinaitis.

Pasak menotyrininko, šiuo metu miestas menininkų nutekėjimo nebejaučia. Kaip ir iš visų Lietuvos miestų, taip ir iš Šiaulių, nuteka visiškai jauni žmonės – iškeliauja dar būdami gimnazistais arba tik baigę mokyklas.

„Menininko formavimosi laikas yra labai ilgas. Jeigu jis baigė studijas prieš penkerius metus, tai dar 30–40 metų bus labai kūrybiškai aktyvus. Matome, kad tie menininkai, kurie baigė studijas prieš 3–4 metus, įsibėgėja kaip autoriai ir įgauna pagreitį. Labai jaunas menininkas Egidijus Godliauskas tik baigęs studijas, kitas – Antanas Šeronas – užėmė pagrindines galerijos sienas. Ir nebūtina turėti daug menininkų, kartais miestui užtenka kelių arba vieno genijaus. Bet akivaizdu, kad demografinės tendencijos visur tos pačios: išvažiuoja menininkai – kaip ir muzikantai, aktoriai, medikai, teisininkai...“ – sako menotyrininkas.

Parodos kuratorė Vaiva Kovieraitė-Trumpė sako, kad paroda šiemet labai įvairi. Pasirinkti nuspręsta tradicinį formatą – pernai „Satelitų“ programa pažiro į daugiau nei 20 miesto erdvių.

„Tuo pačiu pristatome vieną paralelinį renginį – duris į savo dirbtuves atvers menininkai. Visiems norintiems bus atviros durys – dailininkai keletą valandų darbuosis savo kūrybinėse erdvėse ir lauks norinčių iš arčiau pažinti menininko profesiją, kai kurie organizuoja kūrybinius užsiėmimus, kad supažindintų su savo darbo specifika. Siekiame, kad atsirastų šiltesnis ryšys tarp meno mylėtojo ir meno kūrėjo“, – sako V. Kovieraitė-Trumpė.

Prakalbinome grafikes
Galerijoje ant nedidelio juodo pagrindo basomis stovi grafikė Žaneta Jasaitytė. Rankose laiko pluoštelį raištelių, kurie pritvirtinti prie jos sukurtų spalvotų balionų. Menininkė šiaulietė šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.

„Tai grafika, atspausta monotipijos technika, panaudoti maždaug keturi-penki sluoksniai priklausomai nuo baliono spalvos intensyvumo, ir spalvinio perėjimo. Atspausta ant kartono. Pakabinome šešis balionus, nors iš tiesų yra daugiau, bet kabinome tiek, kiek buvo geriau įkomponuoti erdvėje, – savo darbą pristato Ž. Jasaitytė. – Ateityje vietoje manęs prie balionų pritvirtintus raištelius laikys manekenas. Kiekvieną balioną kurdama įkūnijau tai, kas man reikšminga, tai yra mano svajonės, dalykai, kuriuos esu įgyvendinusi.“

Iki šiol menininkė palaiko stiprų ryšį su savo buvusiais dėstytojais – Šiauliuose baigė studijas, vėliau studijavo Portugalijoje. Jos manymu, kuriančiam žmogui reikia kuo daugiau keliauti ir tirti naujas erdves, plėsti technologines žinias ir pažinčių ratą...

Atvykusi iš Raseinių rajono Viduklės miestelio studijuoti į Šiaulius dailės ir grafikos po studijų jaunoji grafikė Martyna Murauskaitė čia ir liko darbuotis. 10x10 cm miniatiūros vaizduoja paprastą, komišką kasdienybę... Tai naujausi menininkės darbai, kuriais pirmąkart išbandė mažą formatą „Savo darbuose kalbu apie savo baimes, nerimą, nuolatinį ėjimą, bėgimą iš vieno darbo į kitą, nesusipratimus. Per meną prabilau apie dalykus, apie kuriuos nenoriu šnekėti.

Viename darbe vaizduoju pirštinę. Taip ir nutiko – pamečiau savąją ir ieškodama jos nuėjau ganėtinai toli, išvydau ją juodą gulinčią ant šaligatvio, tad komiška situacija užsifiksavo atmintyje… Kitame – žmogus, einantis namo: mieste ganėtinai pilka ir niūru, keliauji namo ir stebi, kaip daugelis žmonių skuba nešini maišeliais, terbelėmis, bėga, lekia. Refleksijos pilkokos – taip tiesiog yra, bet man ši kasdienybė labai graži“, – sako R. Murauskaitė.

Ž. Jasaitytė ir jos šeši fantastiškų spalvų balionai…
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Murauskaitės kuklaus formato darbuosna spustelėjo pilkos, žavios, kuklios ir mielos kasdienos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Artūro STAPONKAUS nuotr.