Aštuonioliktoji Vilniaus knygų mugė jau startavo, Metų knygos jau išrinktos. Skaitymas tęsiasi, skaitymas prasideda, skaitymas niekuomet nesibaigia. Ką gi skaito akademikai, medikai, menininkai ir kiti intelektualai?

Gydytoja Virgainė Bielskienė: „Laiką skirtą skaitymui skiriu specifinei medicininei literatūrai – visgi privalu tobulėti savo specialybės srityje ir senas žinias atgaivinti. Skaitau įvairias knygas. Per atostogas skiriu laiko romanams, istorinei literatūrai. Pasidalijame informacija apie perskaitytas knygas darbe su kolegomis, tarpusavyje keičiamės knygomis, kartais jas įsigyju knygyne. Visai neseniai gilinausi į infekcines ligas neseniai išleistame infekcinių ligų vadove. Šiuo metu skaitau S. Peko knygą „Melo žmonės“, tai psichoterapeuto knyga. Taip pat mėgstu skaityti amerikiečių psichoterapeuto I. D. Yalomo knygas, kuriose gausu konkrečių situacijų, su kuriomis susiduriame savo darbe. Grožinės literatūros – G. D. Robertso istorija „Šantaramas“. Labai patinka H. Murakamis, perskaitau po kelias jo knygas, sulaukusi  etapo, kai pasirodo kelios naujos knygos, vėl imuosi skaityti jo kūrybą. Paprastai skaitau vienu metu dvi-tris knygas, būna ir tokių, kurias „praryju“ per parą.“

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Teisininkas Alfredas Vilbikas: „Mano hobis yra istorija – teisinė, teismų, tad daugiausia tokias knygas ir skaitau. Domina viskas, kas susiję su Lietuvos istorija. Didesnį įspūdį paliko istorinis romanas, susijęs su Šiauliais, tai Jono Užurkos  „Saulės mūšis“. Neseniai perskaičiau knygą apie Lietuvos kelių istoriją. Taip pat buvo įdomios knygos „Istorijos akiračiai“, „Tautų rekonstrukcija. Lenkija, Ukraina, Lietuva, Baltarusija 1569–1999“. Labai retai mano rankose pasitaiko grožinė literatūra. Kuo daugiau skaitau, tuo daugiau norisi sužinoti, ir man labai svarbu plėsti akiratį, kuris susijęs su mano hobiu. Antai išleidau pirmą tomą apie Šiaulių policijos istoriją, šiemet turėtų išeiti antrasis. Jeigu skaitau specialią literatūrą, tai ne nuo pirmojo iki paskutiniojo puslapio, bet tam tikras dominančias temas. Savo hobiui kiekvieną dieną skiriu maždaug keletą valandų, o savaitgaliais – kartais net ir iki pusdienio.“

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Istorikas Simonas Strelcovas: „Iš esmės vienu metu skaitau daug knygų, nes mano darbas toks. Savo malonumui renkuosi skaityti H. Murakami, šiuo metu skaitau „Prisukamo paukščio kronikas“, kadangi mėgstu bėgioti, tai to paties autoriaus „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“. Taip pat patiko K. Abe „Moteris smėlynuose“. H. Murakami – vienas mėgiamiausių mano autorių, man patinka jo gyvenimiška filosofija. Ironijos yra: jis yra japonas ir japonai jo nemėgsta, bet japonizmo jame yra pakankamai, kad europiečiams jis atrodytų pakankamai originalus. Visgi pats esu užsienio autorių gerbėjas, jeigu kalbėsime apie grožinę literatūrą.

Kaip istorijos srities specialistas vienareikšmiškai galėčiau rekomenduoti naujausią Alfonso Eidinto ir Astros Julianna Michels knygą „Trijose žvalgybose. Lietuvos kavalerijos kapitono istorija“, žadu ją įsigyti. Pirmiausia šiandien A. Eidintas yra vienas bene geriausiai rašančių istorikų Lietuvoje. Kita vertus, pavyzdžiui, tokiose knygose „Erelio sparnų dvelksmas“ arba „Ieškok Maskvos sfinkso“ romanistinis siužetas, naratyvas yra savitas. Tad jo knygos ne tik užtikrins gerą laisvalaikį, bet ir supažindins su Lietuvos istorija.“

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Bibliotekininkė Inga Liekmanienė: „Pirmenybę teikiu užsienio autoriams. Perskaičiusi anotaciją iškart suprantu, kad knyga mano stiliaus, nors kartais dėl to suklystu. Mano mylimi autoriai... Negaliu išskirti nė vieno, nes mėgstu įvairius žanrus. Man knygos yra kaip tabletės, praryju tris, keturias ar penkias ir tada gyvenu. Viena tabletė gali būti detektyvas, kita – kuri sukelia minčių ir priverčia susimąstyti, dar viena – psichologinė, kelionių… Jei namo parsinešu gerų knygų, tai šeima lieka be pietų, anūkai neprižiūrėti, šuo neišvestas pasivaikščioti. Skaitau iki trijų ar keturių ryto, kol užverčiu. Manau, kad tai priklausomybė nuo knygų – jei užkabino, tuomet negaliu paleisti.

O štai neigiamą įspūdį ką tik paliko bibliotekos Skaitytojų klube numatyta aptarti A. Bariko „Jaunoji nuotaka“, ji man pasirodė kokti. Nesuprantu, kaip ši knyga gali būti siūloma skaityti. Tad labai laukiu kito Skaitytojų klubo susitikimo, man labai smalsu bus sužinoti, ką gero joje gali rasti.“

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dailininkė Vita Žabarauskaitė: „Skaitau paskutiniąją K. Sabaliauskaitės „Silva rerum“ dalį, jau įpusėjau, paskutiniu metu labai įtraukė visos dalys. Gavau dovanų Ginos Viliūnės knygą  „Imperatoriaus meilužė“, šitą skaitysiu. Labai įvairią literatūrą skaitau – ir apie teatrą, antai N. Normantaitės knygą apie teatrą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės“. Visgi skaitymui daugiau laiko skiriu vasarą. Mėgstu vienu ypu perskaityti knygas, kad nesutrupėtų galvoje siužetinė linija. Nemėgstu tik siaubo literatūros ir „vampyrologijos“, imuosi ir detektyvų, ir knygų apie dailę, skaitau biografijas, vartau dailės albumus. Stengiuosi pasirinkti kuo geresnes knygas. Pavyzdžiui, jei pradėjus skaityti man nepatinka tekstas, tai padedu atgal. Su malonumu skaitydavau H. Murakami, J. Cortazaro knygas. Taip pat neužmirštama ir klasika – visa perskaityta, tikriausiai reikės antrą kartą skaityti, nes gerą knygą galima skaityti ir antrą kartą. O kur dar poezija… Beje, džiugu, kad K. Navako knygą „Vyno kopija“ išrinko metų knyga, man patinka kaip jis rašo.“

ŠU archyvo nuotr.

Teatrologė Nomeda Šatkauskienė: „Darbo specifika lemia, kad tenka skaityti daug literatūros, nes dirbu su dramine ir literatūrine medžiaga. Tenka nemažai perskaityti dramų, kurių niekas neišleidžia, ir šiuolaikinių įdomių dramos kūrinių. Mano skaitymo laukas yra labai platus – tiek lietuvišką, tiek užsienio autorių literatūrą skaitau. Paskutinė mano perskaityta knyga – šiauliečio autoriaus Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, kuri buvo inspiruota kitos mano labai mėgstamos prieš porą metų skaitytos Pedro Lenzo „Čia aš varatarius“, išverstos šiaulietiškai. Savo eilės laukia K. Sabaliauskaitės romano „Silva reruma“ ketvirtoji dalis. Iš pastaruoju metu skaitytų knygų paliko įspūdį M. Hadono „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. Mėgstu ir kelionių knygas, neseniai vykusiame susitikime įsigijau autorių V. Navicko ir J. Navickienės knygą „Motociklais aplink pasaulį: Per Amerikos žemynus“. Laukiu, kada draugė duos paskaityti romaną, esantį populiariųjų sąraše – tai L. Groff „Moiros ir furijos“. Rinkdamasi naujas knygas remiuosi profesionalų nuomone, nesvarbu, ar ji publikuojama populiariuose leidiniuose, ar specializuotuose, svarbu mokėti atsirinkti, kur yra reklama, kur tikra recenzija.“