Rankraštiniai knygos ženklai
Jovaro asmeninę biblioteką, esančią Šiaulių „Aušros“ muziejuje, 1997 m. išsamiai aprašė šio muziejaus darbuotoja G. Narbutaitė. Šiame aprašyme nurodoma, kad J. Krikščiūnas-Jovaras savo bibliotekos knygoms žymėti naudojo maždaug XX a. pradžioje nežinomo autoriaus pagamintą neapibrėžtą dviejų eilučių knygos antspaudą su įrašu
„Jovaro/knygynėlis“. Jo dydis – 11x42 mm. Be knygos antspaudo, Jovaras savo nuosavybę paprastai žymėdavo knygos priešlapyje ranka įrašydamas įvairius nuosavybę patvirtinančius rankraštinius įrašus: „Jovaro knygynėlis“, rečiau – „Jovaro Savastis“, „Jovaro-Krikščiūno J. Savastis“, „Jovaro Savasties knygynėlis“ „Jovaro savas knygynėlis“, „Jovaro k-lis“, „Jovaro-Krikščiūno J. Knygynėlis“, „Jovaro nuosava“, „Jovaro nuosavybė“, „Jovaro nuosavybės knygynėlis“, J. K-no-Jovaro nuosava“.
Dar jo bibliotekoje sutinkama kitokių įrašų: „Savininkas knygyno vedėjas J. Krikščiūnas-Jovaras“, „Giedrio knygynėlis“, „Viktorijos Krikščiūnienės nuosavybė“, „Viktorijos Liepinskaitės-Krikščiūnienės nuosavybė“, „Viktorijos Liepinskaitės-Sirutavičienės-Krikščiūnienės savastis“ ir kt. Ant kai kurių įrištų knygų viršelių Jovaras yra įklijavęs nedideles šviesaus popieriaus lipdes. Jose jis įrašydavo klasifikacijos raidę su knygos eilės numeriu ir, jei tilpdavo, knygos ar klasifikacijos skyriaus pavadinimą. Ant sugadintos lipdės užklijuodavo kitą su tiksliu įrašu (Narbutaitė G. Poeto Jovaro asmeninė biblioteka. Knygotyra, 33. Vilnius, 1997, p. 154–157).
Be Jovaro asmeninės bibliotekos knygų, saugomų Šiaulių „Aušros“ muziejuje, pas šiauliečius kolekcininkus pavyko aptikti poeto Jovaro bibliotekoje buvusių leidinių, kurie išmarginti jo knygos įrašais ir marginalijomis.
Šiaulietis kolekcininkas A. Skerys saugo labai įdomų ir retą „Kultūros“ bendrovės Šiauliuose 1925 m. išleistą leidinį – latvių poeto J. Rainio penkių veiksmų pasaką „Aukso žirgas“, kurią iš latvių kalbos išvertė Borisas Melngailis. Šios knygos tituliniame lape yra paties Jovaro ranka padaryti įrašai: „Jovaro knygynėlis. Eil. Nr. 166. B. 16. „Aukso žirgas“. Parašė J. Rainis. Iš latvių versta. Kaina 1 lt 50 ct. Įrišimas 1 lt 25 ct. Viso: 2 lt 75 ct.“ Ji įrišta pas vietinį knygrišį ir vėliau buvo įtraukta į poeto biblioteką, ir knygai suteiktas 166 eilės numeris.
Taip pat A. Skerio rinkinyje esančioje kitoje „Kultūros“ bendrovės tarpukaryje išleistoje knygelėje „Tiberijus ir Gajus Grakchai“ („Kultūros“ knygynėlis Nr. 21) tituliniame lape yra dar vienas Jovaro ranka įrašytas dviejų eilučių įrašas: „Sk. K. Nr. 55. / Jovaro knygynėlis“.
Dar pas kolekcininkus pavyko aptikti 1938 m. Kaune, „Spaudos fondo“ išleistą nežinomo knygrišio įrištą estų rašytojo August Gailit novelių romaną „Tomas Nipernadis“, kuri buvo Jovaro bibliotekoje. Vietoj šios knygos priešlapio Jovaro ranka mėlynu ir juodu rašalu užrašyta: „Eil. Nr. 84 / A. Nr. 84 / Jovaro knygynėlis / Tomas Nipernadis / Parašė August Gailit / Iš estų kalbos vertė / H. Korsakienė / kaina 3 lt 50 ct / Įrišimas 1 lt 50 ct / Viso: 5 litai.“
Poeto Jovaro sūnus Giedrius Krikščiūnas, gyvenantis Šiauliuose, savo bibliotekoje saugo jam dovanotas knygas su Jovaro knygos įrašais ir dedikacijomis: „Mielam sūnui / Giedriui Krikščiūnui / Su meile ir nuoširdžia / pagarba / Autorius / 1952.X.4 d.; „Amžinajai atminčiai / Mylimam sūnui Giedriui / J. Krikščiūnas-Jovaras / 1955 m.“
Jovaras sūnui Giedriui Krikščiūnui dovanotos knygos „Eilės ir dainos“ (1947 m.) tituliniame lape įrašė žodžius „Jovaro Eilės ir dainos. / Jį mylintis, jo tėvelis / „Eilių ir dainų“ knygos autorius, / J. Krikščiūnas-Jovaras / Šiauliai / 1947.10.14.“ Taip pat šiame lape Jovaras dedikavo sūnui Giedriui Krikščiūnui sonetą „Erškėtrožių margas vainikas“.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne (LMD I 31, LMD I 215, LMD I 249) , Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje (F 29-599), Šiaulių „Aušros“ muziejaus fonde, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje saugoma nemažai Jovaro rankraščių, knygos įrašų, laiškų, įvairių pastabų, eilėraščių, laikraščių iškarpų, tautosakinės medžiagos ir kt.
Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje yra atskira byla (F2 29-599), kurios viršelyje užrašyta „Jovaro eilėraščių rinkinys. Eilėraščiai parašyti 1904–1942 m.“ (Prėskienis B. Nauja apie Jovarą. „Šiaulių kraštas“, 1997 sausio 9, p. 13). Joje saugomi Jovaro rankraščiai, eilėraščiai, knygos įrašai.
Daug Jovaro eilėraščių rankraščių (505 lapai), fotografijų (240), dokumentų (250) po jos mirties buvo perduota tuometiniam Lietuvos centriniam valstybiniam archyvui, kita palikimo dalis atiteko „Aušros“ muziejui ir sudaro Jovaro fondą. 1948 m. rugpjūčio 16 d. J. Krikščiūnas-Jovaras dovanojo Šiaulių J. Janonio gimnazijai savo eilėraščių rinkinį „Eilės ir dainos“ su autografu: „Šiaulių miesto / Juliaus Janonio gimnazijos / bibliotekai. / skiriu Autorius Jovaras / Šiauliai. / 1948. VIII. 16.“
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus Kraštotyros fonde saugomas J. Krikščiūno-Jovaro rankraštis (F2-3, aprašą sudarė ŠAVB vyr. bibliotekininkė A. Baškienė) su šio poeto 1951-09-15 iš Šiaulių išsiųstu laiškeliu „Literatūros ir meno“ laikraščio redakcijai, kuris šioje redakcijoje gautas 1951 m. rugsėjo 18 d. Redaktoriui skirtame laiškelyje J. Krikščiūnas-Jovaras rašo, kad siūlomi eilėraščiai gal per ilgi ir juos būtų galima pasiūlyti „Pergalei“ – ten vietos gali užtekti.
Taip pat šiame pavienių rankraščių fonde, F2-3 aplanke saugomas J. Krikščiūno-Jovaro 1951-09-08 eilėraščio „Žydėkite rožės (skirta Grožiai)“ rankraštis (prie šio eilėraščio pavadinimo pastaboje poetas rašo, kad „Rožės – tai grožės – Grožinė literatūra“). Šiame eilėraštyje džiaugiamasi tuometine valdžia, šlovinama tautų draugystė, taika ir rašytojų kūryba. Laiškas su poeto J. Krikščiūno-Jovaro laiškeliu ir eilėraščio „Žydėkite rožės“ rankraščiu (3 lapai) 2010-06-18 buvo gautas iš „Vorutos“ redakcijos. Šiame „Vorutos“ vyr. redaktoriaus J. Vercinkevičiaus laiške rašoma, kad Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos archyvui dovanojamas poeto J. Krikščiūno-Jovaro rankraštis.
Rašant šį straipsnį naudotasi poeto Jovaro autobiografija, jo sūnaus Giedriaus Krikščiūno prisiminimais, dokumentų ir fotografijų rinkiniu, prof. B. Prėskienio monografija „Jovaras“, Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojos G. Narbutaitės ir kitų asmenų surinkta ir skelbta spaudoje rašytine medžiaga, autoriaus atliktais tyrinėjimais, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos ir „Aušros“ muziejaus fonduose ir privačiuose rinkiniuose saugomais leidiniais ir dokumentais.
Siūlau šiemet Šiaulių miesto savivaldybei ir „Aušros“ muziejui prie Poeto Jovaro namo, Vytauto g. 116, Šiauliuose atkurti ir naujai atidengti atminimo-memorialinę lentą, kurioje galėtų būti nurodyta, kad šiame name nuo 1946 iki 1967 m. gyveno knygnešys ir liaudies poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880–1967).
J. Krikščiūnas-Jovaras „Laiške draugams sodiečiams“ (išspausdintame „Tėvyne sarge“ 1902, Nr. 12A, p. 13–16) rašė: „Meilingas lietuvi, mano brolau! Žinokime ir supraskime savo siekius, išmanykime, dėl ko esame ant šio pasaulio! Ką turime daryt? Kokiais keliais eiti? Kokie mūsų užmanymai ir siekiai? Ženkime, brolau, didžiais žingsniais į aukštybę, kolei neužeisime iki aukščiausios civilizacijos. Argi lietuviai, apsileisime? Argi jau taip snausime? Kada visame pasaulyje žymiai kyla kultūra!
Į darbą, brolau – kolei karštas kraujas tebeteka gyslose, kolei gyvuoja dvasia mūsų kūne, kol širdis kruta, kol proto galvoje randasi, kol neatšalo karšti jausmai lietuvystės!“
Šie prieš 115 metų J. Krikščiūno parašyti žodžiai kaip niekad šiandien mums, lietuviams, yra aktualūs ir svarbūs. Įsiklausykime į šiuos poeto Jovaro žodžius, atsibuskime, susitelkime darbui ir kilniems tikslams Lietuvos ir visų jos žmonių labui.
Exlibris J. Krikščiūnas-Jovaras.
Iš A. Skerio archyvo
