Sausio 6 d. 17 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje įvyks Tomo Vaičaičio parodos „Erosas“ atidarymas.
Tomas Vaičaitis gimė 1969 m. Telšiuose. 1987-1993 studijavo ŠPI dailės fakultete. 1999-2000 m. Tapybos magistratūros studijos Šiaulių universitete. Nuo 2002 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. VDA Telšių fakulteto dėstytojas.
Kūryba: tapyba, skulptūra, grafika, grafinis dizainas. Nuo 1992 m. dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje.
Autorinės parodos: 2000 m. „Metalo metamorfozės“ Telšių Žemaičių muziejuje „Alka“; 2001 m. „The games“ grafikos darbų paroda Telšių parodų salėje; 2003 m. „aplink“ pastelės ir tapybos darbų paroda Telšių parodų salėje; 2015 m. Plakatų paroda VDA Telšių fakultete.
T. Vaičaitis apie parodą „Erosas: „Eroras, teroras, erosas – žodžių žaismas pastaruoju metu skambėjęs galvoje. Ir tai ką pastebėjau apibendrinęs savo pastarųjų metų kūrybos temas. O užuominų joms būta jau daug anksčiau.
Teko, tenka gyventi staigiame vertybių perkainavimo laikotarpyje, kai griūva sienos, žlunga valstybės, keičiasi valiutos, kalbos... Suirutės, banditizmas, karai, emigracijos bangos vis primena šoliuojančius apokalipsės raitelius.
XXI a. Technologijų amžius. Terorizmo amžius? Spartėjant gyvenimo tempui, trumpėjant atstumams, „skaitmenai“ besiveržiant į įvairiausias žmogaus gyvenimo sritis, formuojasi naujos problemos, nauji iššūkiai. Atsiveria galimybės kurios, rodos, neišsemiamos. Galime bendrauti, dirbti nepaisydami milžiniškų atstumų, net per atstumą „nušluoti“ kaimą nuo žemės paviršiaus ar aktyvuoti sprogmenį telefonu. Galime neįgaliems žmonėms gražinti gyvenimo džiaugsmą, klonuoti audinius, organus, taip pat keisti savo išvaizdą... Ir viskas su pagreičiu sukasi kaip karuselėje.
Naujienos stumia, bando perrėkti viena kitą, kraupūs, kraujuojantys ir spindintys, „glamūriniai“ vaizdai susilieja į vieną neaiškią masę. O nuo ko priklauso šios dienos žmogaus apsisprendimas – kurią pusę palaikyti, kokį sprendimą priimti? Kokios jo vertybės, moralė, ar ji dar turi kokią reikšmę šiame šou? Amžini klausimai su kuriais susiduriame, bandome atsakyti kaip ir praėjusių amžių kartos.
Teroras, prievarta gali pasireikšti įvairioje terpėje, aplinkoje, tiek šeimos, tiek valstybės masteliu. Savižudybė – prievarta prieš savo asmenį. Savižudiškas susisprogdinimas turguje, pasivažinėjimas sunkvežimiu po minią... – masinės prievartos reiškiniai paliekantys randus tiek konkrečioje šeimoje tiek visuomenėje. Pastarųjų metų įvykiai mane ypač sukrėtė. Ukraina, Sirija, Paryžius, Nica, Briuselis, Berlynas... Teroro aktai daugiausia sukėlė refleksijų mano darbuose. Nesistengiau iliustruoti įvykių ar pernelyg rimtai moralizuoti. Norėčiau įtraukti žiūrovą kitu kampu pažvelgti, prisiliesti, pajausti, pamastyti apie mus supančias problemas, nei nušviečia žiniasklaida. Darbuose yra šiek tiek ironijos. Tema labai plati, ją galima nagrinėti įvairiais aspektais. Užkabinau jų vos keletą. Parodos forma – instaliacijos ir objektai, dažnai inspiruoti buities artefaktų, kurie sužadina asociacijas pasąmonėje. Medžiaga, procesas, aplinkybės, asmeninės patirtys – neatskiriama kūrinių dalis.“
