Šiauliečiai turėjo galimybę susitikti su prieš trejus metus paskirtu Lietuvos policijos kapelionu Algirdu Toliatu. Kunigas neseniai išleido knygą, kaip pats sako, apie dvasinius pasikalbėjimus pavadinimu „Žmogaus ir Dievo metai“. Į jos pristatymą antradienį ir buvo pakviesta miesto bendruomenė.
Kalėdos ateina, kai kažkas keičiasi
Pradėdamas susitikimą kunigas Algirdas juokavo, kad visuomet kalba ilgai ir prašė susirinkusiųjų duoti žinią, kai jo kalbų klausytis atsibos. Jis sveikino visus atėjusius, jo žodžiais tariant, į kalėdinį susitikimą. Kalėdos yra fiksuota data, o adventas žymi kažko ateinančio laukimą. Jis retoriškai klausė auditorijos, kada gi tos Kalėdos ateina.
„Kalėdos ateina tada, kai mūsų gyvenime kažkas keičiasi, kai mes susitinkame su savimi, pamatome kažką nauju kampu“, – į savo klausimą atsakė kapelionas.
Jis teigė, kad Kalėdos yra metas, kada reikia išklausyti ir tai galime padaryti kiekvienas. Šis šventinis metas, kapeliono žodžiais tariant, yra paprastas ir prieinamas – Kalėdas turėtumėme paversti kasdieninėmis, o ne blizgiomis šventėmis. Kunigo teigimu, tik tada jos taps realios.
A. Toliatas pasakojo sekmadieniais susitinkantis su policija ir visuomene. Jis juokavo, kad jei susirinktų tik policijos bendruomenė, užpildytos būtų tik pirmos dvi eilės.
Kai buvo paskirtas policijos kapelionu, kunigas pasakojo daug galvojęs, ką galėtų nuveikti naudingo ir policijai, ir bažnyčiai.
„Misija ginti, saugoti, padėti pritaikoma ir bažnyčios, ir policijos bendruomenėms. Bet misija nebus veiksni be rezultatų“, – sakė kapelionas.
Knygos atsiradimas – paprastas atsitiktinumas
Įžanginis žodis apie artėjančias didžiąsias metų šventes ir advento metą buvo tarsi pamokslas, po kurio kapelionas papasakojo knygos atsiradimo istoriją.
„Niekada negalvojau ir neplanavau“, – tikino jis.
A. Toliatas pasakojo, kad kartą pas jį apsilankė bičiuliai, kurie skundėsi pradėję pyktis dėl jo pamokslų. Pasiteiravus kodėl, kapelionui buvo atsakyta, kad vienas pamokslą supranta vienaip, kitas – kitaip. Esą jis įdomiai, bet labai ilgai šneka, tad jiedu neatsimena, ką jis sakęs, todėl pasiūlė A. Toliatui rašyti mišių protokolus.
„Pasijuokęs atsakiau, kad nelabai rašau, taigi neturiu kuo pasidalyti. Ir žinote, pora nenuleido rankų. Jie man pasiūlė daryti audioįrašus ir juos įdėti į internetinį puslapį, kurį jau kitą dieną jie man sukūrė“, – pasakojo A. Toliatas.
Pasak kunigo, tai buvo pirmasis žingsnis knygos rašymo link. Vėliau sekė susitikimas su vienos leidyklos direktore, kuri pakvietė susitikti, klausinėjo, kodėl toks bendruomenei įdomus kunigas neišleidžia savo pamokslų knygos. A. Toliatas teigė, kad klausimas jam buvęs netikėtas, bet privertęs susimąstyti. Jau po kurio laiko knyga pasiekė knygynų vitrinas.
„Knyga yra apie dvasinius susitikimus. Tai yra pamokslų knyga, kuri, tiesą pasakius, visuomet gali būti pildoma ir neturi pabaigos“, – sakė kapelionas.
Nors knygoje pamokslai sudėlioti sekant liturginius metus, pats A. Toliatas teigia, jog ją skaityti galima nebūtinai nuo pradžios, o ir interpretuoti taip, kaip skaitytojui norisi.
„Gyvenu tuo, kuo tikiu – esu ieškotojas. Manau, kad žmonės tai jaučia, juk mes visi esame ieškotojai, visi ieškome sielos ramybės“, – sakė A. Toliatas.
Kunigas pasakojo, jog kiekvieną kartą per Mišias susirinkus daugybei žmonių jis jaučiasi tarytum leisdamasis nuo kalno – jį užplūsta vaizdiniai ir tikintiesiems jis pasakoja tai, ką mato. A. Toliatas pasakojo visuomet susidėliojantis tik esmines frazes, kurias tąsyk nori perduoti žmonėms, visa kita – gyvenimiškais patyrimais paremta improvizacija.
