Antrajame tarptautiniame Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio renginyje Šiaulių publikai pristatytas romantiškasis trio su programa „Simboliai ir spalvos“. Krištolo skaidrumo balso savininkė iš Pietų Korėjos Eunsil Kang šią vasarą pirmą kartą koncertavo Lietuvoje drauge su pianistu Justu Šerveniku ir britu violončelininku Tom Collingwood.

Solistė Šiauliuose lankėsi ir anksčiau, tačiau tuomet kelionės tikslas buvo pažintinis. Kadaise iš mokytojos pasakojimų išgirdusi apie Lietuvą itin susižavėjo Kryžių kalno istorija, todėl atvyko jį pamatyti savo akimis. Ji domisi ir Lietuvos istorija, mūsų kalba. Šįkart dainavusi anglų ir rusų kalbomis, kito vizito metu svajoja sudainuoti lietuvišką romansą. Solistę kalbino Eva Kazlauskienė.

– Išsikėlėte sau tikslą pamatyti Kryžių kalną?
– Taip. Mano pirmosios kelionės vienas iš tikslų ir buvo aplankyti šią vietą. Negalėjau nurimti, todėl internete suradau ir išanalizavau visą įmanomą informaciją. Dar besimokydama Pietų Korėjoje miglotai kažką girdėjau apie Baltijos šalis, tačiau tuomet tai neatrodė taip įdomu. Kai įsigilinau į jūsų šalies istoriją, supratau, kad mūsų tautos turi daug bendrų patirčių: abi šalys ilgus metus bandytos užgrobti, buvusios kitų priklausomybėje, siaubtos karų. Labai džiaugiuosi, kad tapote nepriklausomi, susigrąžinote savo vardą.

– Kokios emocijos aplankė išvydus Kryžių kalną? Ar ši vieta atrodė taip pat, kaip internete matytose nuotraukose?
– Ne. Tai buvo kur kas daugiau. Pirmąkart atvykau su drauge, vėliau vėl grįžau jau su savo sūnėnu. Abu kartai buvo labai emocingi ir jausmingi. Vos pamačius šią vietą norėjosi dainuoti ir skleisti džiaugsmą. Pirmąkart palikusi savo kryžių ant kalvos ilgai vaikščiojau ir svarsčiau, kaip turėčiau gyventi toliau, ką iki šiol dariau ir ką galbūt reikėtų keisti, kokius sprendimus priimti. Tai labai ypatinga ir stebuklinga vieta. Ilgai svarsčiau, kaip tokį kalną, keliskart sulygintą su žeme, reikėjo atstatyti. Nuoširdžiai žaviuosi jūsų tauta, tai savitas kantrumo ir pakantumo pavyzdys. Antrąkart atvykusi iš karto susiradau savo pastatytą kryžių su jame užrašytu noru. Viliuosi, kad šis noras išsipildys, nes dedu labai daug pastangų.

– Kokias Šiaulių vietas dar aplankėte ar galbūt nespėjote aplankyti?
– Mane labai sužavėjo Šiaulių miesto architektūra. Kaskart čia sugrįždama neatsistebiu, kad palyginus nedideliame mieste galima pamatyti daugiau nei pusšimtį skirtingų architektūros stilių pastatų. Neįtikėtina. Tai pasaulinė vertybė. Teko šiek tiek stebėti mišias Šiaulių katedroje, nors nesuprantu jūsų kalbos, bet man tai atrodė kupinos atvirumo ir jautrumo apeigos. Jūsų žmonės labai nuoširdūs.

– Turėjote nemažai žinių apie mūsų šalį prieš čia atvykdama. Ar buvo dalykų, kurie vis dėlto jus nustebino?
– Labiausiai mane nustebino kamerinių festivalių gausa vasaros metu. Tai man buvo neįtikėtinas stebuklas. Dažnai koncertuoju Pietų Korėjoje, bet ten klausytojai paprastai reikalauja dainuoti populiariuosius kūrinius. Lietuvoje į koncertus susirenka labai aukšto lygio publika, jiems tai ne tik pramoga, bet ir dvasinis potyris, man labai patinka, kad atlikėjas neprivalo pataikauti publikai, gali būti savimi ir yra labai vertinamas.

Parengta pagal „Aušros“ muziejaus informaciją

 
Straipsnių peržiūros
94485081
Į viršų