Praėjo daugiau kaip 60 metų nuo to laiko, kai Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių skyriuje buvo sukurtas muziejinis kampelis. Jo pradžia siekia 1956 metus, kai skyriaus darbuotoja provizorė Antanina Klupšaitė buvo viena iš rengėjų farmacijos istorijos parodos, surengtos tais metais Vilniuje vykusiame respublikiniame farmacininkų pasitarime. Šiai parodai provizorė A. Klupšaitė pateikė 34 farmacijos eksponatus arba jų komplektus iš savo sukauptos rinkinių kolekcijos. Dalis tų eksponatų pateko į Lietuvos nacionalinio istorijos etnografijos muziejų. Visa tai buvo pripažinimas ir paskatinimas tolimesniame darbe. Tais pačiais metais provizorė A. Klupšaitė pradėjo rašyti eksponatų inventorizacijos registracijos knygą, nutarusi savo skyriuje kaupti ne tik senąjį vaistinių inventorių, įvairias medžiagas, bet ir įvairius dokumentus, knygas, receptus, signatūras, nuotraukas. Šiaulių farmacijos muziejinis kampelis tapo žinomas ne tik farmacininkams, bet ir visuomenei. Šiauliuose ir Lietuvoje apsilankydavo ir svečių iš užsienio. Apie jį ne kartą rašė respublikiniai ir vietiniai laikraščiai bei žurnalai. Muziejinio kampelio eksponatai buvo patalpinti sekcijose ir spintose, 1971 metais buvo užregistruota net 1 132 farmacijos eksponatų.

Apie šią farmacijos istoriją „Šiaulių naujienoms pasakoja Lietuvos farmacininkų sąjungos, Lietuvos kraštotyros draugijos narys bei Lietuvos nusipelnęs provizorius ir Mikelio prizo laureatas Liudvikas Rulinskas.

Surinkti muziejaus eksponatai
„Gimiau 1937 m. vasario 1 d. Seduviškės kaime (Kelmės r.). O 1962 m. baigiau Kauno medicinos institutą. Nuo 1963 m. dirbau Šiaulių miesto farmacijos įstaigose, 1975–1995 m. buvau Šiaulių vaistų sandėlio vedėjas, nuo 1995 m. – AB „Šiaulių vaistų sandėlis“ direktorius. Su žmona A. Rulinskiene rinkau senovinius farmacijos eksponatus. Dalyvavau respublikinėse kraštotyros ekspedicijose, rinkdavome medžiagą liaudies medicinos tema. Ta proga išleidau knygutę „Nuo burtų iki vaistų“ (1968). Bendradarbiauju su miesto ir respublikos spauda.

Minėtoje muziejinio kampelio ekspozicijoje yra gana įdomių, unikalių ir senų eksponatų. Čia saugomi seniau naudoti svareliai, granai, uncijos, drachmos, varinės ir  porcelianinės grūstuvės, senieji vaistiniai indai iš porceliano, kartono, medžio, keramikos, kuriuose buvo saugomi vaistai ir vaistažolės.

Prie retų eksponatų išsiskiria korpija, naudota vietoje vatos 1863 metais sukilėlių žaizdoms gydyti.

Keletas įdomių receptų vaistams Nr. 2001, 2018, 2027, 2028, 2040, išrašytų 1862 metais. Jie gauti iš Viekšnių vaistinės. Įdomu paminėti ir tai, jog receptai atrodo rašyti visai neseniai, braižas ryškus ir aiškus. Viekšnių vaistinė – viena seniausių Lietuvoje, įkurta 1860 m. liepos 17 d., 1960 m. liepos 17 d. provizoriaus Juozo Aleksandravičiaus vadovaujamas darbuotojų kolektyvas organizavo iškilmingą vaistinės 100 metų sukaktį ir savo vadovo 35 metų jubiliejų. Minėjime dalyvavo ne tik  Viekšnių miestelio gyventojai, bet ir gausus svečių būrys iš visos Lietuvos.

2010 m. liepos 17 d. Viekšnių vaistinė gražiai paminėjo 150 metų jubiliejų. Dabar Viekšnių vaistinė – Viekšnių vaistinė-muziejus. Apie Viekšnių vaistinę-muziejų yra sukaupta nemažai rašytinės medžiagos: įvairių dokumentų, straipsnių, nuotraukų. Vaistinė-muziejus yra tame pačiame name, kuriame buvo įkurta vaistinė prieš 155 metus.

Atkreiptinas dėmesys ir į signatūrų-receptų kopijas: Vaistininko padėjėjos R. Fainbergienė – Šiauliai, Tilžės g. 180; Provizoriaus C. Volpės įpėdinių vaistinė, išrašyta 1940 metais – Šauliai, Vilniaus g. 173; Provizoriaus J. Valančiaus Naujoji vaistinė – Šiauliai, Vilniaus ir Dvaro g. kampas.

Įdomi signatūra išrašyta 1895 metais ligonei Adeliai Terbakrauskienei, signatūros ilgis siekia 56 centimetrus.

Tarp farmacijos eksponatų yra įvairių vaistų pavyzdžiai, jų įpakavimai, etikečių pavyzdžiai. Saugojamas buteliukas pasidabruotų žirnelių, sidabro ir aukso plėvelės tiems žirneliams sidabruoti ir auksuoti. Su vietine medicinos ir farmacijos istorija yra susiję Šiaulių farmacijos laboratorijos „Galen“ gaminių pavyzdžiai ir kainynas.

Iš knygų galima paminėti Sankt Peterburge 1863 metais išleista (615 puslapių) knyga rusų kalba apie vaistus „Farmacija“ farmacininkams ir gydytojams, Bazelyje 1925 ir 1927 metais išleistas 2 tomų vokiečių kalba Hagerio farmacijos praktinis žinynas (1573 ir 1579 puslapių) apie vaistinius preparatus, Drezdene 1937 metais išleistas (1787 puslapių) solidus žinynas vokiečių kalba farmacininkams „Gehes Codex“.

Saugoma seniausia knyga, išleista 1777 metais Vilniuje lenkų kalba, 1870 metais Leipcige išleista knyga vokiečių kalba, 1882 metais Sankt Peterburge išleista knyga „Farmacinių pavadinimų žinynas“ rusų kalba. Yra buvusio Bazilionų miestelio provizoriaus P. Meištininko nuosavybė – vertingas yra Šiaulių zonos vaistinių istorijų rinkinys, taip pat vaistininkų prisiminimai. Saugoma pirmoji pokario (1945 m.) ataskaita, kurią padarė Šiaulių rajoninės kontoros vedėjas provizorius Vaclovas Izbenskas.“

Organizuotos parodos
„Farmacijos istorinę medžiagą, kaip jau buvo minėta, pradėjome rinkti 1956 metais. Darbo kabinete įrengėme farmacijos istorijos ekspoziciją. Iš Radviliškio vaistinės parsivežėme senus baldus, kuriuos panaudojome ekspozicijai. Baldų parsivežėme ir iš kitų vaistinių: Joniškio vaistinės – prekystalį, Rokiškio – spintą knygoms, Papilės – spinteles. Šie senieji eksponatai buvo saugomi Šiaulių vaistų sandėlio patalpose.

1956 metais buvome įpareigoti paruošti farmacijos istorijos parodą Farmacijos mokslinės draugijos narių konferencijai. Eksponatai buvo pristatyti ir iš kitų respublikos vaistinių. Mūsų nuvežti eksponatai į Šiaulius nebegrįžo, kai kurie jų pateko į Lietuvos nacionalinį istorijos muziejų.

Miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos filiale (Aido g. 27) 1999 m. sausio 9 d. buvo organizuota paroda, skirta Šiaulių pirmosios vaistinės įsteigimo 2000 metų jubiliejui paminėti. Eksponuojami Antaninos Rulinskienės surinkti ir saugomi farmacijos istorijos eksponatai.

Provizorė A. Rulinskienė 1965 ir 1977 metais Lietuvos farmacininkų suvažiavimuose Vilniuje ir Kaune suruošė parodas apie farmacijos istoriją.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) 2010-10-21 ir 2011-05-20 organizuotos parodos „Iš farmacijos istorijos“. Lankytojai galėjo susipažinti su senovės vaistininkų darbo inventoriumi, senomis knygomis, receptais ir signatūromis, Šiaulių miesto Papilės gatvės gyventojų istorija.
Antaninos Rulinskienės vaistinėje (Vilniaus g. 72) 1993-10-12 buvo organizuota nuolatinė ekspozicija „Iš farmacijos istorijos“.

Vilniaus g. 117-21 2000 metais buvo parengtas stendas, skirtas Lietuvos žiniuonės ir liaudies medicinos žinovės daktarės Eugenijos Šimkūnaitės 80 metų jubiliejui. Lankytojai galėjo pasiklausyti daktarės balso, įrašyto magnetinėje juostoje.

Respublikinės medicinos ir farmacijos darbuotojų žiemos sporto šventės metu 1987 metais Medicinos mokykloje buvo organizuota paroda, paruošta farmacijos istorijos ekspozicija tema „Žinokime praeitį, mylėkime dabartį, darbu ir svaja kurkime rytojų“. Ekspozicijoje buvo parodyti sąjunginių, respublikinių ir vietinių laikraščių 1955-1981 metų numeriai, kuriuose buvo patalpinti Šiaulių miesto ir zonos farmacininkų straipsniai bei rašyta apie farmacijos įstaigas ir jų darbuotojus.“

Knygos ir straipsniai
Respublikos sanitarinio švietimo namai 1969 metais išleido L. Rulinsko knygutę „Nuo burtų iki šiuolaikinių vaistų“. Knygoje „Gruzdžiai“ 1999 metais atspausdinta A. Rulinskienės straipsnis „Apie miestelio vaistines“. A. Rulinskienės ir L. Rulinsko straipsniai „Gruzdžių miestelio vaistinės ir jų vaistininkai“ ir „Kaip gydėsi gruzdiečiai“ 2010 metais atspausdinti Domijono Šniuko monografijoje „Gruzdžiai“ Vilniuje.

Provizoriai Rulinskai 2014 metais parengė ir išleido knygą „Farmacijos praeities akimirkos“. Knygoje patalpinti 1955-2003 metų straipsnių rinkinys. Taip pat Rulinskų šeima kartu su vilniete  socialinių mokslų daktarė Regina Stonkute-Žukiene 2015 metais parengė ir išleido leidinį „Šiaulių ir Panevėžio kraštų farmacijos istorijos bruožai“. Leidinyje pateikiama žinoma istorinė medžiaga beveik apie 100 šių kraštų farmacijos įstaigų istorija. 1995 metais  buvo išspausdintas doc. A. Kaikario ir A. Rulinskienės straipsnis „Šiaulių miesto vaistinių istorija“ knygoje „Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos aktai“. Būta ir daugiau straipsnių, kuriuose minimi Rulinskai.

Provizoriai 1970 ir 1980 metais dalyvavo respublikinėse kompleksinėse kraštotyros ekspozicijose Gruzdžiuose, Kurtuvėnuose ir jų apylinkėse bei Rusnės saloje. Apie tai buvo rašyta miesto bei rajono laikraščių puslapiuose. O 2011 metais už kraštotyrinio darbo puoselėjimą Rulinskai buvo apdovanoti Mikelio prizu.

2009–2010 metais buvo paruošta Šiaulių miesto Papilės gatvės istorija. Parengta kai kurių Lietuvos vaistinių istorinė medžiaga: Biržų, Palangos, Viešnių, Šiluvos, Tytuvėnų, Šaukėnų, Kelmės, Kražių, Gruzdžių, Kuršėnų, Skuodo, Varnių, Šilutės, Žeimelio, Babtų, Ariogalos, Žagarės ir kitų. Kai kurių vaistinių istorinė medžiaga spausdinama žurnale „Linkuvos farmacijos žinios“.

Sukaupta archyve nemažai istorinės medžiagos: straipsnių, nuotraukų, įvairių dokumentų apie Lietuvoje, gerai žinomus ir žymius vaistininkus: Lietuvos žiniuonę ir liaudies medicinos žinovę daktarę profesorę Eugeniją Šimkūnaitę, panevėžietę poetę, farmacininkę Ireną Fridmanaitę-Aleknienę, kuri parašė kelis tūkstančius eilėraščių apie katinėlius ir padovanojo Vandos Kavaliauskienės katinų muziejui, vaistininkus Vincentą ir Juozą Aleksandravičius, kurie Viekšnių vaistinėje dirbo 90 metų, taip pat daug medžiagos yra apie vaistininkę Katinų muziejaus įkūrėją buvusią ilgametę Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninių tarptautinės kontoros valdytoją provizorę Vandą Kavaliauskienę ir kitus.

Daug įdomios istorinės medžiagos apie Šiaulių miesto vaistines, vyr. farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninę kontorą, Šiaulių vaistų sandėlį ir Šiaulių farmacijos laboratoriją „Galen“ ir jų darbuotojus spausdina miesto laikraštis „Šiaulių naujienos“.

Lietuvos farmacininkų sąjungos, Lietuvos kraštotyros draugijos narys bei Lietuvos nusipelnęs provizorius Liudvikas Rulinskas.
Redakcijos archyvo nuotr.

2011 metais už kraštotyrinio darbo puoselėjimą Rulinskų šeima buvo apdovanota Mikelio prizu.
Redakcijos archyvo nuotr.