Ketvirtadienį Fotografijos muziejuje vyko architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės monografijos „Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940“ pristatymas.

„Mano knyga apie architektūros paveldą, tačiau joje dėmesys skiriamas būtent architektūrai. Per tarpukario metais statytus pastatus aš knygoje pasakoju apie Lietuvos tarpukario industrializacijos svarbą ne tik ekonomikai, bet ir kultūrai. Šiauliai labai svarbūs šiuo aprašomu laikotarpiu, nes tuo metu šis miestas buvo trečias vienas didžiausių miestų, o netekus Klaipėdos daug kas persikėlė būtent į Šiaulius. Be to, Šiauliai turi bene giliausią pramonės paveldą, nes savo laiku jis buvo itin modernėjantis miestas“, – pasakoja M. Drėmaitė.

Autorei Šiaulių miestas nėra svetimas ne tik domintis apie istorinius faktus renkant medžiagą knygai, nes 2007-aisiais M. Drėmaitė kartu su Šiaulių universitetu vykdė Šiaurės Lietuvos ir Pietų Latvijos industrinio paveldo projektą. Kaip sako autorė, tada buvo puiki galimybė pasigilinti į Šiaulių pramonės istoriją.

M. Drėmaitė neabejoja, jog jos pristatyta knyga „Progreso meteoras“ bus įdomi ne tik architektams ar istorikams. Knygoje nagrinėjama ne tik pramonės pastatų architektūra, jų aplinka, pastatuose dirbusi ir juos lankiusi visuomenė ir tai, kaip modernizacijos ir industrializacijos reiškiniai keitė miestus ir kraštovaizdį. Monografijoje nemažai kalbama apie jau prieškariu pramonės centru tapusį ir 1939 m. įmonių skaičiumi Klaipėdą pralenkusį Šiaulių miestą bei jo architektūrą. Dalį svarbios vaizdinės medžiagos savo knygai M. Drėmaitė gavo iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus.

„Manau, kad istorijos ir tų procesų suvokimas svarbus kiekvienam, nes daugelis jų kartojasi ir šiuolaikiniame pasaulyje. Rekomenduočiau ir verslininkams paskaityti šią knygą, nes manau, jog ir jie rastų sau vertingos informacijos“, – sako knygos autorė.

Knygai parašyti M. Drėmaitei prireikė net septynerių metų, nes reikėjo laiko keliauti po Lietuvą, tikrinti faktus archyvuose.