Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje nuskambėjo VIII Lietuvos jaunųjų pianistų festivalio šiuolaikinės lietuviškos fortepijoninės muzikos paradas. Šiemet renginys skirtas 780-ajam miesto gimtadieniui. Į fortepijoninės muzikos šventę atvyko Šiaulių krašto kompozitoriai, kuriems, panašu, širdis virpėjo ne mažiau nei jauniesiems atlikėjams prieš pasirodymą. Ir ne vien čia nuskambėjo linksma, jautri, šviesi muzika. Laukdami savo eilės ar jau sugroję, klausydami savo bendraamžių pasirodymų jaunieji atlikėjai sugalvojo ne vieną pavadinimą mūsiškių kompozitorių sukurtiems kūrinėliams. Taip kūryba vyko ne tik scenoje, bet ir tarp žiūrovų, o drauge susipažinta iš arčiau su pačiais šios muzikos kūrėjais.

Atlikėjų klausėsi Šiaulių krašto kompozitoriai
Per 100 jaunųjų atlikėjų iš visos Lietuvos atvyko į muzikos šventę Šiauliuose parodyti, kaip supranta šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muziką.

„Džiaugiamės, kad Šiaulių pirmojoje muzikos mokykloje turime unikalų renginį. Tai vienintelis renginys Lietuvoje, kai skamba būtent dabar gyvenančių, šiuo metu kuriančių lietuvių kompozitorių kūriniai fortepijonui. Tokio kito renginio Lietuvoje tikrai nėra. O pati mintis rengti tokį festivalį-šventę vaikams kilo fortepijono mokytojai metodininkei Saulei Žentelienei prieš 14 metų. Pirmasis  festivalis sujungė Šiaulių krašto vaikus, bet po dvejų metų jis sulaukė tokio populiarumo, kad dalyvių skaičius perkopė per 100 ir tapo respublikiniu renginiu“, – sako viena iš renginio organizatorių, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Vedeckienė.

Paradas vyksta kas dvejus metus. Šį kartą organizatoriai renginį skyrė Šiaulių miesto 780-ajam gimtadieniui. „Labai noriu pasidžiaugti žmonėmis. Pakvietėme gerbiamus Šiaulių krašto kompozitorius ir be galo džiaugiamės jų kūryba, dėl kurios Šiauliai žinomi visoje Lietuvoje. Specialiai surinkome visus Šiaulių krašto kompozitorius į vieną būrį ir paradą pradėjome Sigimanto Žentelio kūryba, kadangi renginio iniciatorė yra Saulė Žentelienė, o vėliau skambės Algirdo Bružo, Igorio Batargino, Dainiaus Danilaičio, Gedimino Kalino kūryba“, – į renginį atvykusius svečius  pristatė K. Vedeckienė.

Šventė sujungė net 11 meno ir muzikos mokyklų. Šiuolaikinės lietuviškos fortepijoninės muzikos parade sudalyvavo104 dalyviai iš Kuršėnų, Jurbarko, Radviliškio, Pakruojo, Kėdainių, Panevėžio, Kupiškio, Mažeikių, bei visų Šiaulių muzikos mokyklų.

Kompozitoriai apie kūrybą ir vaikus
Štai kompozitorius D. Danilaitis sako, kad vaikai kartais pagroja geriau negu jis, nors pats dirba koncertmeisteriu.

„Man didelė laimė girdėti, kai vaikai groja, – sako D. Danilaitis. – Manau, kad padariau teisingą sprendimą, jog rašau ant popieriaus, o ne kompiuteriniu formatu... Vaikas į kūrinį įdeda savo širdies dalį, tad didžiausias džiaugsmas, kai jis jaučia, ką norėjai pasakyti. Kaip jis pagroja – tai jau technikos, išsilavinimo dalykai. Bet kai vaikas jaučia, ką norėjai pasakyti, tuomet būna didžiausia dovana. Būčiau pjesių nerašęs, bet prieš šešerius metus šiame festivalyje išgirdau, kaip Fausta Gelžinytė (jos mokytoja Neringa Krikščiūnė) grojo mano pjesę. Tada ir apsisprendžiau, kad reikia rašyti – supratau, kad vaikai jaučia, ką rašau“, – sako kompozitorius.

O kaip sako S. Žentelis, mokytoju dirbantis Kuršėnų meno mokykloje, į panašius festivalius, kurie vyksta kituose miestuose, nėra galimybių nuvažiuoti – jie vyksta darbo metu. Tad festivalis – puiki galimybė pasiklausyti, kaip vaikai supranta šiuolaikinę muziką.

„Smagu pasiklausyti savo kūrybos. Pati jautriausia publika – vaikai ir labai džiaugiuosi, kad gausiai atliekami mano kūriniai. Aš jaudinuosi ne dėl to, ar pavyks atskleisti mano kūrinio idėją – kaip muzikantas, žinau, ką reiškia būti scenoje. Mes, suaugę žmonės, įsivaizduojame kūrinius ir pasaulį kitaip, bet vaikai prisėda prie instrumento su kitokia patirtimi, tad kitaip ir groja“, – teigia S. Žentelis.

Pasak jo, paprastai mokytojai imasi laiko patikrintus kūrinius, tačiau dabar jau drąsiau imamasi lietuvių kompozitorių. Festivalio dėka plečiasi ir mokytojų akiratis, o ir kompozitoriai skatinami rašyti.

„Viena klausytis, kada groja simfoninis orkestras tavo kūrinį, o visai kas kita – klausytis vaikų. Noriu pabrėžti, kad mokydamasis atlikti lietuvių kompozitorių muziką, vaikas susipažįsta su autoriumi ir kartu su lietuvių šiuolaikinės muzika. Lietuvių kompozitoriai pradeda rašyti kitaip negu klasikai – jie rašo šiuolaikiškiau, duoda didesnę laisvę atlikimui – netgi iki improvizacijos lygio, kai vaikas ne tik groja, bet ir kuria“, – paaiškina A. Bružas.

Panašu, kad lietuvių kompozitorių sukurtos muzikos laukia pražydėjimas dar ateityje, nes Lietuvos muzikos tradicija yra užsimezgusi gana neseniai. Mūsų miestas turi ryškių kuriančių atlikėjų, kurie daro įtaką visai Lietuvos muzikinei atmosferai, tačiau tai populiarieji – V. Stakėnas, L. Remeikienė, G. Paškevičius ir kiti.

„Kaip krepšinis Lietuvoje susiformavo, taip ir muzikai reikia laiko, kad susiformuotų tradicija ir kompozitoriai išaugtų“, – sako D. Danilaitis.

D. Danilaitis: „Kai vaikas jaučia ką norėjai pasakyti, tuomet būna didžiausia dovana.“
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

Darija Rimovskaja (Šiaulių 1-oji muzikos mokykla, mokytoja V. Mitrijevienė) groja S. Žentelio kūrinį „Vakaras“
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

S. Žentelio Pjesę nr. 7 atlieka Martyna Vedeckytė (Šiaulių 1-oji muzikos mokykla, mokytoja I. Lapukienė).
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

Šiaulieciai kompozitoriai (iš kaires): I. Batarginas, D. Danilaitis, S. Žentelis, A. Bružas ir G. Kalinas.
Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos archyvo nuotr.