Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, Šiauliuose suklestėjo asmeninės bibliotekos, kurios buvo vertingos tiek autorių įvairove, tiek knygų turiniu. Tapo prieinamos ir tos asmeninės bibliotekos, kurių didžiąją dalį sudarė tarpukaryje ir seniau leistos knygos, sovietmečiu draudžiami leidiniai ar užsienyje išleistos išeivijos lietuvių autorių knygos.
Bibliotekose ir muziejuje – dovanotos knygos, fotografijos, archyvai
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje saugomos Jono Nistelio ir Vytauto Sirtauto asmeninės kolekcijos. Šiai bibliotekai knygų ir įvairių spaudinių iš savo asmeninių bibliotekų dovanojo muziejininkai P. Bugailiškis, J. Naudužas, V. Zdzichauskis, V. Vaitekūnas, pedagogas A. Margaitis, pensininkai Dievaičiai, A. Janulevičius, P. Balčiūnas, V. Bartkus, A. Griganavičius J. Krivickas, P. Ivoškus, A. Nistelienė, J. Sajienė, V. Sirtautas, Z. Subačienė, V. Puronas, R. Rudzinskienė, R. Rutkauskas, V. Veteikis, I. Žvinklevičienė ir kt. Istorikas, archeologas ir muziejininkas Balys Tarvydas (1897–1980) Šiaulių „Aušros“ muziejui paliko dalį savo asmeninės bibliotekos, kur sudarytas jo asmeninis fondas.
Aktorius ir režisierius Kazys Tumkevičius (1915–2005) domėjosi ir rinko medžiagą teatro istorijos klausimais, kaupė teatrinę spaudą, formavo archyvą. Jis Šiaulių miestui padovanojo asmeninę biblioteką, kurios didžioji dalis saugoma Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Fotožurnalistas, muziejininkas Antanas Kazimieras Dilys kartu su sūnumi Raimondu „Aušros“ muziejui padovanojo 60 000 atvirukų kolekciją, o A. K. Dilys 2004 m. padovanojo 45 000 negatyvų, knygų ir leidinių apie fotografiją.
2012 m. liepos mėnesį P. Višinskio viešajai bibliotekai perduotas kraštotyrininko, pedagogo, literato Juozo Šliavo (1930–1979) archyvas, kurį padovanojo buvęs šio kraštotyrininko mokinys Aloyzas Bėčius, tarpininkaujant jo dukrai Šiaulių dramos teatro aktorei Nomedai Bėčiūtei. Šį archyvą sudaro 18 tomų J. Šliavo tyrinėjimų medžiagos, du grožinės kūrybos tomai. Iš viso rankraščiai sudaro 4400 mašinraščio puslapių. 2013 m. pradžioje J. Šliavo archyvas, kurį sudaro 34 vienetai, baigtas tvarkyti ir saugomas bibliotekos Informacijos skyriaus kraštotyros padalinyje.
Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje yra įsteigtas dr. Jono Šliūpo fondas, kuriame saugoma aušrininko dr. Jono Šliūpo asmeninė biblioteka, knygų ir dokumentų kolekcija ir archyvas – 5476 egz. (siuntos šiam fondui gautos 2009, 2010 ir 2012). Šiam fondui dovanotos knygos pažymėtos knygos nuosavybės ženklu „EX LIBRIS / Aušrininko / Dr. Jono Šliūpo / ARCHYVAS“.
2012 m. šiaulietis dizaineris ir kraštotyrininkas Vilius Puronas universiteto bibliotekai dovanojo iš asmeninės bibliotekos 1517 egz. 1086 pavadinimų knygų, Australijos dailininkas, kilęs iš Šiaulių krašto Adolfas Vaičaitis – 671 egz. 649 pavadinimų meno albumų ir grožinės literatūros leidinių (gauta 2013 m.).
Keletą asmeninių bibliotekų rinkinių turi ir Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, „Aušros“ muziejus saugo P. Bugailiškio, V. Vaitekūno, L. Lipšico knygų rinkinius. Žydų bendruomenė saugo L. Lipšic ir kitų šios bendruomenės narių asmenines bibliotekas ir knygų kolekcijas. Po keletą ar keliasdešimt knygų, dovanotų iš asmeninių bibliotekų, galima rasti Juliaus Janonio, Didždvario gimnazijų ir kitose miesto įstaigų, organizacijų ir įmonių bibliotekose.
Apžvelgsime trumpai kai kurias šiauliečių asmenines bibliotekas, kurios įdomios savo turiniu, tematika, komplektavimo ypatumais. Tai toli gražu ne visos asmeninės bibliotekos, jų gali priskaičiuoti tūkstančius. Kiekviena asmeninė biblioteka, atskiras knygos mylėtojo pasaulis, jo pasaulėžiūros visata.
Pedagogo A. Margaičio (1902–1991) asmeninė biblioteka
Šiaulių pedagogas, amatų mokyklos, vėliau Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas Antanas Margaitis turėjo gausią pedagoginės ir techninės literatūros biblioteką. Dalį knygų ir kraštotyrinių spaudinių jis padovanojo P. Višinskio viešajai bibliotekai. A. Margaitis savo bibliotekos knygas žymėjo keturių eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu spaudu-užrašu – Knygynėlis / Mokytojo A. Margaičio / Nr. .../ Amatų mokykla ir trijų eilučių neapibrėžtu spaudu-užrašu „MOKYTOJAS / ANTANAS MARGAITIS / AMATŲ MOKYKLA“.
Karininko ir kolekcininko V. Kerbelio (1919–1998) knygų kolekcija
Vaclovas Kerbelis gimė 1919 m. Šiauliuose. Mokėsi Šiaulių V. Kudirkos pradžios mokykloje, berniukų gimnazijoje. Nuo vaikystės domėjosi knygomis, kaupė asmeninę biblioteką. 1939 m. įstojo į Karo mokyklą Kaune. Prasidėjus karui grįžo į Šiaulius, kurį laiką dirbo Linkaičių ginklų gamykloje šalia Radviliškio. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Kurį laiką gyveno Vokietijoje, o 1950 m. įsikūrė Kanadoje, Monrealyje. Dirbo plieno gamykloje.
Svajojo aplankyti Šiaulius, bet neleido sveikata. Norėdamas prisidėti prie Lietuvos atgimimo 1996 m. savo sukauptą knygų kolekciją padovanojo giminaičiams Gražinai Daukšienei ir Gediminui Daukšai gyvenantiems Šiauliuose. Devynios didelės dėžės per Atlantą iš Kanados pasiekė Šiaulius. 1997 m. sausį P. Višinskio viešojoje bibliotekoje surengtoje parodoje „Knyga grįžta namo“ buvo eksponuojama daugiau kaip 300 knygų iš V. Kerbelio asmeninės bibliotekos. 20 iš jų su autorių autografais. Šio rinkinio knygos pažymėtos nuosavybės ženklu „Ex libris Vaclovas Kerbelis1“.
Politinio kalinio M. Jurevičiaus (1927–1999) asmeninė biblioteka
1996 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta Mečislovo Jurevičiaus asmeninės bibliotekos senų, retų leidinių paroda. Jis visą savo gyvenimą rinko ir kaupė senas knygas ir spaudos leidinius, kuriuos sovietiniais laikais, rizikuodamas savo laisve, išsaugojo. Bibliotekos darbuotojai sudarė M. Jurevičiaus asmeninės bibliotekos leidinių kartoteką. Joje išsiskiria XIX a. knygos: „Naujasis testamentas“ (1866 m.), išleistas Berlyne, „Stebuklai Dievo“ (1879 m.) ir kt.
Savo bibliotekos knygas M. Jurevičius žymėjo trikampio formos apibrėžtu spaudu, kuriame yra įamžintas jo, kaip politinio kalinio, numeris, įkalinimo vieta ir įrašas „MEČISLOVAS / JUREVIČIUS / DŽEZKAZGANAS / CEE-395“. Vienoje iš bibliotekos knygų yra jo autografas „ Aš esu laimingas – nepardaviau Dievo ir Tėvynės. / Mečislovas Jurevičius / 1996.03.05“.
Po M. Jurevičiaus mirties per 300 senų leidinių 2000 metais Šiaulių miesto savivaldybės viešajai bibliotekai padovanojo jo žmona Emilija Jurevičienė. Bibliotekai dovanotos religinės knygos išleistos iki 1941 metų. Keletas knygų dovanota ir kitoms miesto bibliotekoms.
Tautodailininko, kolekcionieriaus ir knygiaus A. Turausko (1926–2001) asmeninė biblioteka ir knygų rinkinys
Adolfas Turauskas nuo 1990 metų buvo Šiaulių miesto savivaldybės bičiulis, skolindavo bibliotekoje rengiamoms parodoms senų knygų, leidinių. Šios bibliotekos bičiuliu A. Turauskas tapo kaip knygos mylėtojas, senų knygų rinkėjas.
Savo knygų kolekcijoje jis turėjo senųjų lietuviškų ir Lietuvoje išleistų retų knygų iki 1940-ųjų. Tai Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje išleistas knygas „Giwenimaj Szwentuju“ (1858 m.) ir „Aukso altoriu“s (1879 m.), 1922 m. Kultūros bendrovės Šiauliuose išleistą puošnų, reprezentacinį liaudies kūrybos leidinį „Dainos, Žmonių poezijos antologija“ (parengė Kazys Binkis, iliustravo Kazys Šimonis), Pauliaus Galaunės „Lietuvių liaudies meną“ (1934 m.) prancūzų kalba, išleistą Švedijoje, Malmės mieste, knygas apie Lietuvą, išleistas Rygoje, Leipcige ir kt.
Taip pat A. Turauskas buvo surinkęs daug žodynų ir žodynėlių, ūkiškų knygų, kulinarijos leidinėlių, įvairių kalendorių, tarpukario reklaminių, proginių plakatų, senųjų laikraščių ir žurnalų ir kt. Anot profesoriaus Vytenio Rimkaus, tai buvo gana kryptingas lituanistinės literatūros rinkinys.
1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje buvo surengta A. Turausko dirbinių ir jo surinktų senų knygų paroda, 2000 metais – Senųjų kalendorių paroda. Bibliotekos darbuotojai sudarė jo namuose sukauptų senųjų leidinių kartoteką. Tautodailininkas bibliotekai dovanojo iš medžio išskobtą Vytį ir ąžuolinę iškabą. Buvo aktyvus bibliotekos propaguotojas, dalydavosi įspūdžiais apie bibliotekoje rengiamas parodas iš asmeninių archyvų. Po A. Turausko mirties per 90 leidinių bibliotekai padovanojo jo duktė Irena Turauskaitė-Stonienė. Likusios knygos, tautodailininko asmeniniai daiktai, surinkti įvairūs eksponatai, leidiniai ir knygos perduoti Kuršėnų Tautodailės ir amatų centrui.
Lietuvos pedagogo profesoriaus J. Vaitkevičiaus (1928–2002) knygų fondas
Prof. Juozas Vaitkevičius 1967–1975 metais buvo Šiaulių pedagoginio instituto rektorius. Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje yra prof. J. Vaitkevičiaus fondas, kurį sudaro 1343 knygos lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis. Šio fondo knygos pažymėtos neapibrėžtu trijų eilučių knygos antspaudu su pelėdos (išminties) simboliu ir šiuo vardiniu įrašu „Profesoriaus / Juozo Vaitkevičiaus / biblioteka“.
Dailininko ir kolekcininko A. Krištopaičio (1921–2011) asmeninė biblioteka ir spaudos leidinių kolekcija
Meno, kultūros ir istorijos leidinių biblioteką turėjo šiaulietis dailininkas, meno kolekcininkas, filokartininkas Antanas Krištopaitis. 1940 m. bebaigiant Šiaulių gimnaziją jis buvo įkalintas ir ištremtas į Sibirą. Tremtyje, Ulan Udėje (Buriatija), daug laiko praleisdavo bibliotekoje. Po revoliucijos Ulan Udės bibliotekai atiteko nusavintos knygos iš aplinkinių dvarų, tad Antanas turėjo iš ko rinktis skaityti. A. Krištopaitis pradėjo pirkti knygų, kaupti bibliotekėlę. Ypač meno albumėlius. Asmeninėje bibliotekoje, kurią pradėjo komplektuoti dar tremtyje Ulan Udėje buvo sukaupęs retų knygų ir meno leidinių, rusų kalba išleistų dar XIX a. pabaigoje – XX a. Rusijoje. Grįžęs iš tremties 1959–1982 m. buvo Šiaulių dramos teatro dailininkas. A. Krištopaitis Šiauliuose toliau kaupė savo asmeninę biblioteką. Taip pat turėjo sukaupęs daug rusų ir kitų kalbų žodynėlių, net rusų-japonų kalbų žodynėlį, kurie jam talkindavo skaitant knygas originalo kalba. A. Krištopaitis skaitė knygas su ar be žodynėlio rusų, lenkų, prancūzų, italų, ispanų, anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Daug knygų ir įvairių meno leidinių įsigijo važinėdamas po Tarybų Sąjungą, keliaudamas po Užkaukazę, Vidurinės Azijos respublikas, Latviją, Estiją, Ukrainą, Baltarusiją ir kt. Susirašinėjo su kitais kolekcininkais iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Turėjo sukaupęs meno leidinių ir albumų, išleistų Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt.
Yra tekę ne kartą lankytis A. Krištopaičio bute, susipažinti su jo asmenine biblioteka ir kolekcija. Jo butas priminė muziejų-galeriją. Ant sienų kabėjo jo ir kitų autorių dovanoti paveikslai, įvairios skulptūros, reprodukcijos, suvenyrai ir kt. Jo nedideliame bute, salono kambaryje, kuris buvo ir dailininko darbo kambarys, pusę sienos užėmė specialiai iš lentų ir raudonų plytų sukonstruotos 1,30 m x 3,90 m. dydžio „sekcijos“ lentynos, kuriose segtuvuose buvo laikoma atvirukų ir jo paties iliustruotų vokų kolekcijos, meno ir istorijos tematika knygos ir albumai biblioteka, reprodukcijų, nuotraukų ir jo kūrybos darbų aplankalai, iškarpos iš laikraščių, žurnalų, įvairių leidinių rinkiniai. Apie jo bute Šiauliuose 1978 m. tvyrojusią aplinką aktorius Laimonas Noreika rašė: „Vakare užėjau į teatrą. Aušra Ragauskaitė nusivedė pas jų teatro dailininką atlikėją Krištopaitį. Jis dabar gyvena tam pačiam kukliam bute... kur gyveno Potencija Pinkauskaitė, čia buvo ir P. Piaulokas. Krištopaitis unikalus žmogus, sukaupęs daug literatūros apie dailę ir reprodukcijų albumų. O įdomiausia, kad jis akvarelę lieja, jo dvi temos: bažnyčios ir Lietuvos malūnai. Nepamenu, kiek malūnų nuliejęs, o bažnyčių 360. Ir tai dar ne pabaiga, ieško ir lieja, ar piešia, ar tapo. Tokio dokumento nuotraukos negali atstoti.“
A. Krištopaitis dar kolekcionavo atvirukus ir fotografijas su pasaulio paminklais, bažnyčių, Lietuvos ir kitų valstybių karių vaizdais. Sukaupė unikalias atvirukų kolekcijas: Europos tapytojų reprodukcijos, dailininkų autoportretai, Napoleonas ir kt. Surengė daug savo kūrybos, atvirukų parodų Lietuvoje ir užsienyje. A. Krištopaitis garbino viską, kas susiję su karių amunicija, technika, uniformomis, karo istorija, sukaupė gausią Lietuvos kariuomenės uniformų atvirukų kolekciją. Už atvirukų parodas apdovanotas Kauno ir Rygos filokartininkų klubų prizais. Iliustravo knygų, sukūrė plakatų ir pašto vokų. 1960 metais A. Krištopaitis pradėjo rinkti vokų su autografais kolekciją. Jis savo darbo vokuose piešė įžymių žmonių portretus arba įvykius, o po to stengėsi gauti tų asmenų, jų artimųjų arba vaizduojamų įvykių dalyvių autografus.
A. Krištopaičio vokuose – „bumerangų“ kolekcija buvo labai įvairi. Kosmonautai Jurigus Gagarinas, Germanas Titovas, Indijos premjeras Džavacharlalas Neru, Suomijos prezidentas Urhas Kaleva Kekonenas, Arktikos tyrinėtojai ir olimpinių žaidynių nugalėtojai – visų jų autografai sudarė A. Krištopaičio kolekciją. Ilgainiui jo kolekciją pasiekė daugiau kaip du šimtus vokų. A. Krištopaitis dar sukūrė ekslibrisų Šiaulių krašto žmonėms, menininkams, kolekcininkams, mokytojams. Tai knygos ženklai fotografui A. Gedminui, S. Gedminienei, kolekcininkams Vytautui Lukšiui, Josifui Šapirai ir kt.
