Šio straipsnio tikslas plačiau papasakoti, paminėti ir pagerbti Šiaulių farmacijos laboratorijos „Galen“ įkūrėjus ir vadovus, dirbusius prieš karą, sunkiais karo metais ir sudėtingu pokariniu laikotarpiu, atstatant beveik visiškai sugriautą miesto farmacijos ūkį, tuo pačiu miesto vaistinių ir vaistų gamybos įmonę „Galen“ laboratoriją. Taip pat prisiminti ir tuos vadovus, kurie dirbo iki pat laboratorijos „Galen“ likvidavimo 2002 m. Gaila, tačiau, deja, daugelis iš jų išėjo Amžinybėn. Nuoširdus jiems ačiū.

Rengiant šį straipsnį panaudoti vilnietės socialinių mokslų daktarės provizorės Reginos Stonkutės-Žukienės ir Šiaulių miesto farmacininkų prisiminimai, archyvinė medžiaga bei provizorių Antaninos ir Liudviko Rulinskų sukaupta istorinė medžiaga.

Sveikatos departamento 1938 metų oficialiame leidinyje „Lietuvos medicinos veterinarijos ir farmacijos įstaigų ir personalo sąrašas“ nurodoma, kad Chemijos farmacijos laboratorijos „Galen“ (Vilniaus g. 146, Šiauliai) savininkai K. Kazlausko įpėdinis ir A. Zeigarnikas, vedėja chemikė-vaistininkė Šulaminta Izraelšteinaitė.

Priešistorė
Pirmoji vaistinė Šiauliuose buvo įsteigta gydytojo Beznhardo 1798 metais. Pirmojo pasaulinio karo metais okupacinė valdžia 1918 m. Šiauliuose vaistinę leido įsteigti Joniškio vaistinės vedėjui provizoriui Kazimierui Kazlauskui. Vaistinę Šiauliuose jis įsteigė 1919 metais. Lietuva 1918 metais buvo atgavusi Nepriklausomybę. Vaistų gamybos įmonių Lietuvoje nebuvo. Vaistinės pačios buvo priverstos gaminti augalinius preparatus-tinktūras ir ekstraktus bei kitus tuo metu plačiai vartojamus Galeno preparatus.

K. Kazlausko vaistinėje pradėjo dirbti Boleslovas Norvaiša, kuris 1919 metais grįžo iš Rusijos į Lietuvą. Rusijoje, B. Norvaiša buvo dirbęs Stavropolio, Kazanės farmacijos laboratorijose laborantu, mokėjo pramoninę vaistų gamybą. Boleslovo Norvaišos pasiūlymu buvo pradėti gaminti Galeno preparatai ir K. Kazlausko vaistinėje, kuri buvo Vilniaus g. 146, Šiauliuose.

1922 m. birželio 14 d. Šiaulių vaistininkas K. Kazlauskas padavė Respublikos sveikatos departamentui prašymą leisti įsteigti laboratoriją gaminti Galeno ir kitus chemiškus ir farmaceutiškus preparatus.

Sveikatos departamentas 1922 m. rugsėjo 5 d. leidimą Nr. 7677 vaistininkui K. Kazlauskui davė, tačiau įgaliojo departamento valdininką ypatingiems reikalams vaistininką Mykolą Kuprevičių apžiūrėti naujai įsteigtą vaistininko K. Kazlausko chemijos farmacijos laboratoriją Šiauliuose.

M. Kuprevičius 1923 m. spalio 24 d. pažiūrėjo laboratoriją, įrengtą Kuršėnų gatvėje, Šapiro namuose. Laboratorija buvo aprūpinta visais reikalingais įrengimais, baldais, patalpos buvo tinkamos vaistams gaminti.

Laboratorija galėjo pradėti veikti
1923 m. lapkričio 6 d. Sveikatos departamentas raštu Nr. 10672 išdavė pažymėjimą. Vaistų gamyba sekėsi, užsakymų daugėjo, todėl 1926 metais laboratorija iš Kuršėnų gatvės persikėlė į centrą, Vilniaus g. 146.

Sveikatos departamentas 1927 m. birželio 4 d. raštu Nr. 6113 išdavė leidimą chemijos farmacijos laboratoriją pavadinti „Garinė chemijos ir farmacijos laboratorija „Galen“ Šiauliuose“.

Vaistininkas Kazimieras Kazlauskas mirė 1930 metais. Laboratorijos ir vaistinės savininke tapo jo žmona Stanislava Laikūnaitė-Kazlauskienė. Kadangi savininkė neturėjo farmacinio išsilavinimo, ji laboratorijai turėjo samdyti vadovauti specialistą, baigusį aukštąjį farmacijos mokslą. Juo buvo provizorius Stanislovas Jurevičius.

Greitai S. Kazlauskienė dalį vaistinės ir laboratorijos perdavė chemikui-vaistininkui Aronui Zeigarnikui (gim. 1891 m.), 1930 metais baigusiam Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Farmacijos skyrių. A. Zeigarnikas dirbo laboratorijos vedėju.
1936 metais laboratorijai „Galen“ vadovavo provizorius Petras Beržanskis (gim. 1883 m.), 1915 metais baigęs Kijevo universitetą.

1938 metų leidinyje „Lietuvos medicinos, veterinarijos ir farmacijos įstaigų ir personalo sąrašas“ nurodoma, kad laboratorijai vadovavo chemikė-vaistininkė Šulaminta Izraelšteinaitė (gim. 1908 m.), 1934 metais baigusi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyrių. Tačiau 1938 m. spalio 5 d. „Galen“ laboratorijos registracijos lape rašoma, kad jos savininkai yra Stanislava Kazlauskienė (46 metų lietuvė), baigusi gimnaziją, ir Aronas Zeigarnikas (45 metų žydas), chemikas-vaistininkas, laboratorijos vedėjas Stanislovas Jurevičius (60 metų provizorius), 1908 m. baigęs Maskvos universitetą. Laboratorijos pastatas yra dviejų aukštų, turi vienuolika kambarių ir rūsį, dirba dešimt darbuotojų, du specialistai Š. Izraelšteinaitė ir D. Rabinavičiūtė.

1942 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių laboratorijos vedėju buvo paskirtas chemikas-vaistininkas Antanas Norvaiša (gim. 1910 m.), 1936 metais baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto farmacijos skyrių.

1942 m. liepos 1 d. Šiaulių laboratorija „Galen“ buvo perduota jos ankstesnei savininkei Stanislovai Kazlauskienei, ji už tai turėjo sumokėti 41091 reichsmarkę.

Vedėjai, provizoriai
Šiaulių rajoninės kontoros vedėjo vaistininko padėjėjo Vaclovo Izbenskio 1944 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 14 Boleslovas Norvaiša skiriamas farmacijos laboratorijos „Galen“ vedėju.

Boleslovas Norvaiša buvo įpareigotas sutvarkyti buvusios vaistinės Nr. 122 apgriauta patalpas Vilniaus-Tilžės gatvių kampe, taip pat paruošti patalpas laboratorijos „Galen“ vaistų gamybai.

B. Norvaiša laboratorijai „Galen“ vadovavo dvylika metų, o iš viso joje dirbo 34 metus.

Po B. Norvaišos mirties laboratorijos vedėja buvo paskirta provizorė Joana Gibsonaitė, iki tol dirbusi laboratorijoje analitike. Analitike buvo paskirta provizorė Milda Milišiūnaitė. Jaunos specialistės sumaniai vadovavo laboratorijai, stengėsi plėsti vaistų gamybą ir užtikrinti aukštą gaminių kokybę. Laboratorijos „Galen“ direktore Joana Gibsonaitė-Brajienė buvo vos penkerius metus. 1961 metais pagimdžiusi dukrą ji mirė.

Laboratorijos direktore paskirta provizorė Milda Milišiūnaitė-Arlauskienė (gim. 1928 m.), 1952 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą, analitike-provizore Jadvyga Dargytė-Butkienė (gim. 1932 m.), 1955 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą.

Laboratorijos „Galen“ gaminama ir fasuojama produkcija buvo aprūpinami Šiaulių ir Panevėžio vaistų sandėliai.
1962 metais vietoje išvykusios provizorės J. Butkienės analitike pradėjo dirbti provizorė Vlada Morkūnaitė-Blėdienė (gim. 1937 m.), 1960 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą.

1976 metais prie Šiaulių vaistų sandėlio buvo pastatytas priestatas ir į jį iš Muziejaus gatvės buvo perkelta laboratorija „Galen“.

1965 metais laboratorijos „Galen“ inžinieriumi technologu buvo paskirtas provizorius Leonardas Jurgutis (gim. 1928 m.), 1950 metais baigęs Kauno valstybinio universiteto Farmacijos fakultetą.

1984 metais laboratorijos direktorė Milda Arlauskienė išėjo į pensiją. Jos vietoje laboratorijai vadovauti buvo paskirta provizorė Valerija Meiliulytė (gim. 1939 m.), 1961 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Ji šiose pareigose dirbo iki 2002 metų, iki pat laboratorijos „Galen“ uždarymo.

Geriausi darbo rezultatai buvo pasiekti 1988 metais, kai buvo pagaminta 5,5 milijono pakuočių fasuotų vaistų.

Įdomius ir turiningus prisiminimus apie laboratoriją „Galen“ parašė buvusios vadovės provizorė Milda Arlauskienė ir provizorė Valerija Meiliulytė.

Kazimieras Kazlauskas
K. Kazlauskas gimė 1878 m. balandžio 9 d. Pakruojo valsčiuje, ūkininko šeimoje.

Peterburgo apygardos mokymo egzaminų komitete 1899 m. gegužės 3 d. išlaikė 4 gimnazijos klasių ir lotynų kalbos egzaminą, kad galėtų tapti vaistinės mokiniu.
Atlikęs vaistinės mokinio praktiką ir baigęs atitinkamus kursus Peterburgo karo medicinos akademijoje išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus ir kaip kvalifikuotas vaistininko padėjėjas pradėjo dirbti Rusijos vaistinėse. 1907 m. gyveno Černigovo gubernijos Suražų mieste.

Nuo 1907 m. gegužės  1 d. dirbo Maskvos Dolgorukovo vaistinėje. Trejus metus dirbęs vaistininko padėjėju Rusijos ir Maskvos vaistinėse studijavo Maskvos universitete farmaciją, kartu dirbdamas vaistinėje, kaip tai darė daugelis lietuvių vaistininkų padėjėjų, norinčių įgyti aukštąjį farmacijos mokslą.

1911 m. kovo 28 d. baigė universitetą  ir gavo provizoriaus diplomą Nr. 1578. Iš Dolgorukovo vaistinės išstojo 1911 m. gegužės 31 d. Nuo 1912 m. vasario 1 d. iki 1913 m. rugpjūčio mėnesio buvo Starokonstatinovsko apskrities Kunelskio vaistinės vedėju.

1914 metais grįžo į Lietuvą ir buvo Žagarės vaistinės vedėju, 1914 m. rugsėjo 7 d. susituokė Žagarėje su Stanislava Laikūnaite, jai buvo apie 22 metus, jam 36 metai. 1916 metų pradėjo vadovauti Joniškio vaistinei. 1918 metais kreipėsi į vokiečių okupacinę valdžią prašydamas leisti įsteigti vaistinę Šiauliuose. Vaistinę įsteigė 1919 metais.

1920 metais jo vaistinėje, kuri buvo Vilniaus g. 146, pradėjo dirbti ir iš Rusijos grįžęs Boleslovas Norvaiša.

1922 metais Šiauliuose įsteigė farmacijos laboratoriją. Leidimą verstis farmacijos praktika Lietuvoje gavo 1923 metais.

1927 m. birželio 4 d. raštu Nr. 6113 Sveikatos departamentas provizoriui K. Kazlauskui laboratoriją leido pavadinti „Garinė chemijos-farmacijos laboratorija „Galen“. Laboratorijai vadovavo pats K. Kazlauskas, tačiau atostogų metu vadovauti samdė provizorių Stanislovą Jurevičių, kuris dėstė chemiją Šiaulių gimnazijose.

Laboratorijoje „Galen“ gaminami preparatai buvo plačiai vartojami, apie jų veikimą gerai atsiliepdavo Šiaulių ir kiti gydytojai.

Provizorius Kazimieras Kazlauskas buvo populiarus ir gerbiamas Šiauliuose. Jis buvo Šiaulių miesto tarybos narys, revizijos komisijos pirmininkas, Tautininkų sąjungos narys, Šiaulių piliečių klubo pirmininkas, Šaulių sąjungos rėmėjas, šaulys, Vaistininkų draugijos narys.

Provizorius Kazimieras Kazlauskas mirė 1990 m. gruodžio 11 d.

Laboratorijos „Galen“ kolektyvas 1954 metais.
Autoriaus archyvo nuotr.