Už bandymą kyšininkauti gresia netgi laisvės atėmimas iki 7 metų – perspėta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuotame seminare „Kyšis išpurvina“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Lietuviška tradicinė kultūra – keliuose it akis išdegę. „Kelių gaideliai“ ne tik skraido draudžiamose vietose, pažeidinėja Kelių eismo taisykles, bet ir dažnai bando išsisukti nuo atsakomybės, siūlydami kyšius pareigūnams. Ir vienus, ir kitus – vairuotojus ir pareigūnus – įstatymas baudžia skaudžiai, ypač policininkus. Per paskutinius trejus metus valstybė ėmėsi griežtų priemonių sumažinti korupciją pareigūnų tarpe, tačiau jeigu nebūtų pasiūlos, tai nebūtų ir paklausos priimti.
Praėjusiais metais 30 – 39 m. amžiaus grupėje Lietuvos Respublikoje nustatyta 119 bandymų kyšininkauti, o 20 – 29 m. – 144 atvejai. Matyti, kad vairuotojai aktyviai bando išvengti atsakomybės neteisėtu būdu, o jaunimas – ne išimtis. Statistikos duomenimis, iš kyšininkaujančiųjų vos 8 proc. sudaro moterys, nes absoliuti dauguma nusikaltusiųjų yra vyrai.
Pareigūnai laikysis nulinės tolerancijos
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (ŠAVPK) Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marijus Macis per seminarą „Kyšis išpurvina“ vairavimo mokyklų atstovams sako, kad jo skyriaus viena pagrindinių užduočių – atlikti ikiteisminius tyrimus.
Per paskutinius kelerius metus ŠAVPK nustatė du atvejus, kai pareigūnai ėmė kyšius iš vairuotojų. Šiuo metu šie pareigūnai nebedirba – įstatymas negaili valstybės tarnautojų: jie netenka savo darbo, taip pat praranda ir pensiją (žinoma, kiekvienas atvejis individualus). Šiuo metu vykstančių panašaus pobūdžio ikiteisminių tyrimų M. Macis nekomentuoja.
„Pagal teisės galiojančius aktus, tiek kyšininkavimas, tiek papirkimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl šiuo atveju bandome kalbėti ir pristatyti tai vairavimo mokykloms, jų vadovams arba atstovams. Norėčiau pakartoti generalinio komisaro Lino Pernavo žodžius, kurie buvo pasakyti pristatant šią akciją: policija ir toliau laikysis nulinės tolerancijos tiek kyšininkaujančių, tiek ir bandančių papirkti pareigūnus, asmenų atžvilgiu“, – teigia M. Macis.
Kelių pažeidėjams tikrai vertėtų susimąstyti – už bandymą kyšininkauti gresia netgi laisvės atėmimas iki 7 metų, o ir sėkmingai davę kyšį negalės būti ramūs, kad duomenys nepasieks teisėsaugos.
Šiauliečiai pirmieji inicijavo susitikimą
ŠAVPK bendruomenės pareigūnų grupės vyresnioji specialistė Danutė Jakubkienė sako, kad toks renginys apskritai organizuojamas pirmą kartą Lietuvoje. Šiaulių policija apeliuoja į žmonių pilietiškumą, į savigarbą ir jaunosios karto ugdymą.
Šiaulių mieste ir rajone iš viso yra 13 vairavimo mokyklų – visi atstovai buvo sukviesti į akcijos „Kyšis išpurvina“ susitikimą. Kaip teigė D. Jakubkienė, visų įmonių atstovai susitikime dalyvauja šimtu procentų. Pagrindinis susitikimo tikslas – kitaip pažvelgti į kyšininkavimo ir papirkinėjimo atvejus ar norą tai daryti bei ugdyti kultūringą jaunąją vairuotojų kartą.
„Saugi aplinka – kas tai? Tai yra jausmas, kai tas žmogus jaučiasi pats saugus. Ir jeigu vairuotojas yra pats sąmoningas, nedaro pažeidimų, tai rodo gerą pavyzdį ir jaunam žmogui“, – sako D. Jakubkienė.
Pasak jos, ši akcija – tai bandymas ieškoti kitokio pobūdžio prevencijos, kitų kelių, kurie žmonėms būtų įdomūs. Panašios prevencinės priemonės jau išbandytos su jaunaisiais pareigūnais – pasirodo, jos veikia, nes jaunieji pareigūnai taip lengvai nepasiduoda specialioms provokacijoms.
Šiauliečiai pirmieji inicijavo tokį susitikimą. Ar tai reiškia, kad šiauliečiams tai labiausiai rūpi? D. Jakubkienė sako, kad tikriausiai šiauliečiai išradingiausi. Svarbiausia tai, kad prevencinės priemonės duotų vaisių, o jaunimas susimąstytų – ar verta rizikuoti ir įgyti teistumą visam gyvenimui. Juk asmens dokumentuose nėra parašyta, už ką asmuo nubaustas, įrašytas tik žodis „teistumas“ – tai gali sutrukdyti ne tik karjerai, bet ir apskritai gero, pavyzdingo piliečio įvaizdžio kūrimui.
Karas keliuose vieną dieną baigsis
ŠAVPK Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius sako, kad ši situacija visiems lietuviams puikiai pažįstama: vienas bando išsisukti, o kito pareiga – įforminti teisės pažeidimą.
Tačiau ar visi tikslingai ir sąžiningai laikosi įstatymo?
„Mes turime suvokti ir suprasti, kad eismas yra atsakomybė ir abi pusės turi paisyti įstatymų. Pareigūnas, užfiksavęs, kad jį bando papirkti ar kažkaip kitaip paveikti, privalo įforminti teisės pažeidimą. Asmuo turi suvokti, kad nereikia šitaip daryti. Kaip pavyzdį visada sakau žmonėms – nė vienam nekyla pagundos į parduotuvę nuėjus pasiimti vieną ar kitą daiktą nesusimokėjus“, – duoda pavyzdį Kelių policijos biuro viršininkas.
Atrodo, kad pas mus nuo seniausių laikų įprasta bandyti išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Galbūt kartais pažeidimas ir nedidelis, tačiau vieną kartą išsisukus, norėsis tai daryti ir antrą, ir trečią... Paveiki tik griežta priemonė – bandymo kyšininkauti įforminimas, kuris atgraso norą bandyti nusižengti dar kartą. Vertėtų nepamiršti, kad už bandymą kyšininkauti skiriama baudžiamoji atsakomybė, o ne administracinė.
„Dvipusis ryšys turi būti tarp vairuotojų, pareigūnų, pėsčiųjų – jeigu tu turėsi kultūrą, aukštą kultūrą, tai ir karas keliuose, kuris vyksta Lietuvoje, pasibaigs kada nors. O dabar jis dar yra“, – komentuoja vienas iš seminaro dalyvių Albertas Stonys.
