Per pusmetį Šiaulių apskrityje įvykdytos 136 vagystės, padaryta žala siekia 231,66 tūkst. eurų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atlikus nusikalstamų veikų analizę matyti, kad itin opios problemos – vagystės iš gyvenamųjų patalpų (ypač individualių gyvenamųjų namų), vagystės iš įmonių ir parduotuvių grobiant seifus su pinigais ar brangias prekes, sukčiavimai siūlant prekes ir išviliojant pinigus, taip pat viliojant elektroninės bankininkystės duomenis ir jais pasinaudojant.

Pinigai stalčiuje – lengvas grobis vagims
Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. iki šių metų vasario 1-osios Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenamuosiuose namuose bei butuose padarytos 136 vagystės, jų savininkams padaryta turtinė 231,66 tūkst. eurų žala. Dažniausiai iš gyvenamųjų patalpų pavagiami grynieji pinigai, aukso dirbiniai, rečiau – nešiojamieji kompiuteriai, televizoriai. Pareigūnai stebisi žmonių lengvabūdišku pasiryžimu laikyti namuose dideles grynųjų pinigų sumas.
Štai Joniškio rajone vagių grobis iš gyvenamųjų patalpų siekė per 100 tūkst. litų, Radviliškio rajone – 15 tūkst. eurų, kurie saugomi buvo lengvai visiems pasiekiamoje vietoje – stalčiuje.
Vagystės dažniausia vykdomos, kai namuose nėra šeimininkų. Tačiau pastaruoju metu užfiksuota ir keletas vagysčių iš gyvenamųjų namų, savininkams esant juose. Vagystės buvo įvykdytos nakties metu iš gyvenamųjų namų pirmojo aukšto, šeimininkams miegant antrajame aukšte. Pagrobti grynieji pinigai. Pareigūnai ragina piliečius būti atsakingesnius ir saugoti savo turtą: nelaikyti grynųjų pinigų namuose, įsirengti apsaugos signalizaciją ir vaizdo stebėjimo kameras, apsidrausti turtą.

Sukčiai aktyviai darbuojasi ir internete
Nesusigundykite žemesne negu rinkos kaina. Pastarosiomis savaitėmis Šiaulių apskrities policija užregistravo keturis sukčiavimo atvejus, kai imituojant žemės ūkio, statybos technikos ir automobilių pardavimą, apie kurį skelbiama interneto portaluose, buvo išviliotos didelės pinigų sumos. Pirkėjai susigundė mažesne negu rinkos kaina parduodama technika ar transporto priemone ir nežinomiems asmenims pervedė ar į rankas atidavė dideles pinigų sumas.
Viena Šiaulių apskrityje veikianti įmonė pervedė 13,3 tūkst. eurų už traktorių ir frontalinį krautuvą Lenkijos įmonei, o technikos taip ir negavo. Buvo apgautas ir fizinis asmuo, už perkamą traktorių pervedęs 6 tūkst. eurų į Didžiosios Britanijos įmonės sąskaitą, tačiau technikos taip pat negavęs iki šiol. Kitas žmogus buvo apgautas, kai į rankas perdavė 1 tūkst. eurų rankpinigių nežinomai moteriai už neva parduodamą automobilį BMW. Pareigūnai ragina įmones ir fizinius asmenis, vykdant panašius sandorius, būti itin budrius – negavus prekės, pinigų už ją mokėti nereikėtų.

Elektroninėje erdvėje – platus nusikaltimų spektras
Vieni iš dažniausiai pasitaikančių nusikaltimų naudojant informacines technologijas, tai šmeižiančio, įžeidžiančio turinio komentarų ar informacijos talpinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės paviešinant informaciją internete, vaiko išnaudojimas pornografijai, disponavimas pornografinio turinio dalykais, sukčiavimai, disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei ir kt.
Interneto erdvėje yra populiarus sukčiavimo būdas, kuris vadinamas fišingu (angl. phishing). Tai – tokia nusikaltėlių taktika, kai neatidžių vartotojų duomenys išgaunami, naudojant internetinius adresus, panašius į realiai egzistuojančios institucijos adresą. Tokiu būdu iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami, pavyzdžiui, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai. Tai gali būti atliekama tiesiog siunčiant suklastotus elektroninio pašto laiškus, skambinant telefonu, tačiau dažnai pasinaudojama ir suklastotais interneto tinklalapiais.
Vykdant nusikaltimus elektroninėje erdvėje dar naudojami vadinamieji „Trojos arkliai“. Tai – programos, skirtos informacijos grobimui. Jos persiunčia svarbią informaciją (pvz., banko sąskaitų duomenis) pašaliniams asmenims, neretai naudodamos paprastą elektroninį paštą ar žiniatinklio svetaines. „Trojos arkliai“ renka elektroninių paskyrų duomenis, imituoja elektroninės bankininkystės svetaines.

Telefoniniai skambučiai – priemonės gauti duomenis
Telefonas sukčių rankose irgi tampa nusikaltimo įrankiu. Pastaruoju metu nesiliauja ir telefoninis sukčiavimas. Sukčiai skambina telefonu ir, apsimetę teisėsaugos ar banko atstovais, iš žmonių vilioja elektroninės bankininkystės slaptažodžius bei prisijungimo kodus. Gavus šiuos duomenis, yra užsakomas greitasis kreditas, kuris įplaukia į savo duomenis atskleidusio žmogaus sąskaitą. Po to sukčiai operatyviai pinigus perveda į savo bendrininkų sąskaitas ir juos išgrynina. O greitųjų kreditų bendrovei skolingas lieka patiklusis lietuvis...

Pagal ŠAVPK informaciją parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ