Šiaulių tardymo izoliatorius pasirašė rangos sutartį su UAB „Panevėžio miestprojektas“ dėl naujojo pastato projektavimo darbų. Pagal ją rangovai pastato techninį projektą turės parengti dar šiemet. Tikinama, kad naujasis Šiaulių tardymo izoliatorius bus modernesnis ir talpesnis, todėl sąlygos sulaikytiems ir ten dirbantiems asmenims turėtų būti kur kas geresnės nei iki šiol.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Statybas planuojama baigti iki 2018 m.
Teisingumo ministras pažymi, kad sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, statytame daugiau nei prieš 100 metų, nėra geros, todėl viliasi, kad naujas, modernus ir erdvus pastatas gerokai palengvins sąlygas sulaikytiems asmenims ir ten dirbančiam personalui.
„Naujojo tardymo izoliatoriaus projektavimas yra etapas, kuris reiškia, jog Lietuvos bausmių vykdymo sistema keičiasi ir modernėja. Projektavimo darbai yra pradžia, tai yra didelis žingsnis į priekį, siekiant, kad Lietuvos laisvės atėmimo įstaigos atitiktų Europos Sąjungos ir tarptautinėje teisėje nustatytas žmogaus teisių normas “, – teigia Juozas Bernatonis.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus projektavimo ir statybos darbai yra atliekami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą. Bendra projektavimo darbų sutarties vertė yra 184 500 Eur, rašoma Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime spaudai.
Kalėjimų departamentas dar 1999 m. turėjo parengtą techninį projektą „Panevėžio m. 400 vietų tardymo izoliatorius (arešto namai)“. Pasirašyta sutartimi rangovai įsipareigoja šį projektą pakoreguoti ir pritaikyti naujam sklypui Šiaulių rajone, Malavėniukų kaime. Naujosios laisvės atėmimo įstaigos, kurioje numatyta 600 vietų, statybos turėtų būti baigtos iki 2018 m. gruodžio 18 d.
Už kiekvieną parą – 300 litų
„Šiaulių naujienos“ jau ne kartą rašė, kad įkalinimo įstaigose kalintys ir bausmę jau atlikę asmenys teismus užverčia skundais. Pastarieji reikalauja iš valstybės pinigų, nes buvo ar yra kalinami nežmoniškomis, žeminančiomis orumą sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų.
„Į dušą vesdavo tik kartą per savaitę. Dažniausiai – visą kamerą, t. y. 6-9 žmones. Veikiančių dušų buvo 5 ar 6, todėl viename duše reikėdavo praustis dviem asmenims. Patalpose nebuvo jokių pertvarų, lentynėlių daiktams pasidėti, net kabliukų pasikabinti drabužiams. Be to, buvo ribojamas prausimosi laikas“, – viename iš skundų rašė buvęs kalinys V. K.
Buvusį kalinį piktino ir tai, kad kamerose nebuvo įrengtų drabužių džiovinimui skirtų vietų, o tualetas, anot pareiškėjo, vienoje kameroje neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Todėl gamtinius reikalus jam tekę atlikti matant ir girdint kitiems asmenims. Pasak V. K., nakties metu tiesiai į akis šviesdavo elektros lemputė, todėl sutriko miegas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje V. K. pasigedo veiklos. Čia, anot jo, nebuvo siūloma nei dirbti, nei mokytis, nei užsiimti kokia kita naudinga veikla. Savo patirtą neturtinę žalą vyras įvertino daugiau nei 77 tūkst. litų. Kitaip tariant, V. K. iš valstybės pareikalavo už kiekvieną parą, praleistą už grotų, sumokėti jam 300 litų.
Prezidentė: sąlygos kaip karceryje
Primename, kad praėjusių metų spalį Šiaulių tardymo izoliatoriuje lankėsi šalies Prezidentė. Ji pasakojo, kad 2014 metais sulaukė 30 skundų dėl kalinimo sąlygų. Trečdalis – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Izoliatorių apžiūrėjusi D. Grybauskaitė sakė, kad gauti skundai yra pagrįsti: „Sąlygas, kuriomis čia kalinami žmonės, net sunku apsakyti. Tai šimtą metų neremontuoti pastatai. Tik nedidelė dalis patalpų remontuojama savo jėgomis.“
Anot jos, tokiomis kalinimo sąlygomis pažeidžiamos žmonių teisės: „Žmogus suimamas neleidžiant jam pasiimti daiktų, šiltesnių drabužių ir patalpinamas į sąlygas, kurios prasilenkia ne tik su dvidešimt pirmuoju, bet ir su dvidešimtuoju amžiumi.“
Prieš išvykdama iš tardymo izoliatoriaus D. Grybauskaitė sakė, jog sutarta įkalintiems asmenims sąlygas pagerinti – artimiausiu metu įrengti naujus dušus. „Tegul daro bent jau ką gali, kad žmonės nesijaustų kaip karceryje ar kaip stalinizmo laikais“, – pabrėžė šalies prezidentė.
