Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (ŠAVPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai kartu su prokurorais baigė beveik pusantrų metų užsitęsusį ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, turto iššvaistymo bei jo pasisavinimo viename Šiaulių miesto vaikų lopšelyje-darželyje. Įtarimai šiomis nusikalstamomis veikomis pareikšti šios įstaigos buvusiai vyriausiajai buhalterei 41-erių metų E. B.
Įtartiną veiklą pastebėjo naujoji direktorė
Teisėsaugos institucijos moterį sustabdė ir jai į lopšelio-darželio sąskaitą teks grąžinti 162 094 litus. Moteriai teks stoti prieš teismą, gresia ir kelerių metų laisvės atėmimas. Yla iš maišo išlindo 2013 m. vasarą, lopšelyje-darželyje pradėjus dirbti naujai direktorei ir jai pasidomėjus šios ugdymo įstaigos lėšomis, banko išrašais apie pinigų pervedimus. Įstaigos vadovė pastebėjo, kad nuo 2010 metų, kai vyr. buhaltere pradėjo dirbti E. B., yra neadekvačių pinigų pervedimų į šios darbuotojos asmeninę banko sąskaitą. Pinigai buvo pervedami ne du kartus per mėnesį, kaip įprasta pervedant darbo užmokestį, o daug dažniau. Per trejus metus iš lopšelio-darželio sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą, neįskaičiuojant priklausančio darbo užmokesčio, E. B. persivedė 146 607 litus. Lopšelio-darželio direktorė kreipėsi į policiją.
Pinigų švaistytoja – buvusi „Sodros“ darbuotoja
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad E. B. lėšas grobstė nuo savo karjeros šioje vaikų ugdymo įstaigoje pradžios. Apsisprendimą įdarbinti moterį nulėmė tai, kad E. B. buvo dirbusi finansinį darbą ne privačioje įmonėje, o valstybinėje institucijoje „Sodra“. Naujajai buhalterei buvo patikėtos ir apskaitininko pareigos. Moteriai „darbuotis“ nebuvo sunku, kadangi buvusi darželio direktorė O. S. nebuvo kompetentinga jai kontroliuoti – visai nemokėjo dirbti kompiuteriu.
Darželio elektronine bankininkyste disponavo tik vyr. buhalterė, įvairūs mokėjimo pavedimai buvo atliekami jos parašu. Galimybę taip atlikti mokėjimo pavedimus bankas suteikė, nurodymo pavedimus atlikti kitaip iš lopšelio-darželio steigėjo – savivaldybės, irgi nebuvo. Direktorė banko išrašus parodyti prašydavo retai. Darželyje jokios revizijos nebūdavo atliekamos – vykdavo tik administraciniai susirinkimai, kuriuose vyr. buhalterė pateikdavo ataskaitas apie lėšų panaudojimą, jų likučius, skolas. Susirinkdavo direktorė, pavaduotoja, ūkio dalies vedėja ir bendrosios praktikos slaugytoja, kurioms finansininkė pateikdavo ataskaitas apie asignavimus iš valstybės biudžeto, lėšų likučius, tačiau šių duomenų ataskaitose niekas netikrindavo. Anot buvusios direktorės, buhalterė turėjo žmogiškų savybių įtikinti savo sąžiningumu, padorumu, sugebėjimu atlikti savo darbą, todėl ja pasitikėjo ir net mintis nekilo, kad E. B. gali būti nesąžininga. Už tai, kad sudarė galimybę vyr. buhalterei iššvaistyti didelės vertės darželiui priklausantį turtą, buvusiai lopšelio-darželio direktorei pareikštas įtarimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Teismas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ją atleido.
Pinigai – ir artimiesiems
Vyr. buhalterė lopšelio-darželio pinigais disponavo kaip savo. Gavusi antstolio vykdomąjį raštą dėl savo asmeninės skolos bankui, ją padengė įstaigos pinigais (3740 litų). Savo močiutę ji sušelpė 1300 litų suma irgi ne savo pinigais. Kai finansinės pagalbos paprašydavo pusseserė ar draugė, joms irgi pagelbėdavo iš lopšelio-darželio sąskaitos. Biudžeto pinigais ji atsiskaitydavo ir su ją konsultuojančia finansininke, nes pačiai trūko žinių (moteris nebuvo dirbusi su biudžetinės įstaigos buhalterija). Savo buitį vyr. buhalterė irgi tvarkė darželio pinigais. E. B. pripažino, kad nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. iš lopšelio-darželio sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą neteisėtai ir nepagrįstai pervesdavo ugdymo įstaigai priklausančias pinigines lėšas, po to jas išgrynindavo bankomatuose ir panaudodavo savo reikmėms. Moteris tokį neteisėtą pinigų savinimąsi paaiškino labai paprastai: turėjo skolų, gydėsi pas privačius gydytojus, reikėjo pinigų komunaliniams patarnavimams, ryšio paslaugoms apmokėti, buto remontui, maistui, tad atlyginimo moteriai nebeužteko. Dėl vykusio lėšų grobstymo kartais pinigų nebeužtekdavo ir lopšelio-darželio sąskaitoje darbuotojų atlyginimams išmokėti. Tada E. B. išmokėdavo mažesnius atlyginimus, tačiau kitą mėnesį, įplaukus lėšoms į įstaigos sąskaitą, ji darbuotojoms nepriemoką kompensuodavo.
Pagal ŠAVPK informaciją parengė Dina RAKAUSKIENĖ
