Žiemą ant mūsų stalo lieka mažiau šviežių vaisių ir daržovių. Ar ūkininkai jų mažiau užaugina, ar nemoka išsaugoti iki pavasario? Kopūstai, morkos, burokėliai, bulvės, svogūnai... Ne kažin kas. O iš atvežtinių kažin kiek tos naudos... Tenka lįsti į podėlius ir iš rastų atsargų bandyti kažką sukurti pietums.

Grybai – vertingas ir skanus produktas. Net jeigu nespėjote rudenį jų prisirinkti patys, visuomet galima įsigyti turgeliuose. Ne visos šeimininkės mėgsta grybus. Matyt dar ir todėl, kad nežiūrint gausybės grybų valgių, dažna iš jų žino vos tris keturis grybų paruošimo būdus, o per dažnai vartojami net ir patys gardžiausi valgiai, žinia, pabosta.
Šiandiena pakalbėsime apie tris kasdieniškus valgius su grybais. Viliuosi, kad juos išbandę tikrai liksite patenkinti.

Orkaitėje su grybais kepta kiaulės karka
Pirmiausia įsigykime gerą kiaulės karką. Gerą – reiškia ne seno gyvulio, su lygia, plona odele, kurioje mėsos daugiau negu kaulo ir nuo galinių kojų. Idealus variantas 4–5 asmenų šeimai – 1,5 kilogramo sverianti karka.

Parsinešę nuvalome, nuplauname, suraižome peiliu skersai maždaug kas 1,5 centimetro. Tada karką apverdame pasūdytame vandenyje maždaug valandą. Ištraukiame ir leidžiame atvėsti. Apdžiovinę įtriname druska ir prieskoniais: maltais pipirais, rozmarinu, galima taip pat naudoti savadarbius arba pirktus prieskoninių žolių mišinius be druskos.
Peiliu padarome keletą gilių dūrių ir sukaišiojame česnako gabaliukus.

Tada prieskoniuotą karką susukame į kepimo foliją ir padedame marinuotis į šaldytuvą bent per naktį. Galima ir ilgiau – iki 36 valandų. Žinoma, jeigu turite noro šitiek laukti...

Prieš kepant konservuotus grybus paruoškime: jeigu reikia numirkome šaltame vandenyje, jį keičiant kas 15 minučių, kad grybai nebūtų per sūrūs ar per rūgštūs. Jei grybai stamboki, pasmulkinkime šiek tiek peiliu iki „pusės kąsnio“ dydžio ar labiau.

Grybus suverčiame į rėtuką, kad nuvarvėtų, po to – į dubenį. Pilame 2 šaukštus aliejaus, pabarstome maltais pipirais ir išmaišome.

Atėjus metui, folijon suvyniotą karką perkeliame į skardą ir pašauname į 220 laipsnių temperatūros orkaitę. 1,5 kilogramo svorio karką kepame apie dvi valandas. Paskutines 30 minučių kepame atidengę foliją, dėl spalvos karkos paviršių sutepę sojų padažo ir medaus mišiniu (2–3 šaukštai sojų padažo ir 1 šaukštas medaus) bei aplink karką sudėję paruoštus grybus. Gerai iškepusią mėsą lengva atsiskirti nuo kaulo, o odelė kepdama turi gražiai paruduoti.

Tiekiame su virtomis bulvėmis ir raugintomis daržovėmis. Be abejo, bulves garnyrui galima ir   pakepti, tačiau patiekalas yra kaloringas – būkime liekni!

Su grybais orkaitėje kepti vištų ketvirčiai
Pagal apetitą ir galimybes reikės vištų ketvirčių, bulvių ir grybų. Kaip pastebėjote, produktų kiekiais galima laisvai varijuoti. Grybai gali būti marinuoti, rauginti ar sūdyti, tik prieš tai juos reikia numirkyti šaltame vandenyje. Procesas vyks greičiau, jei vandenį keisime kas 15 minučių. Priešingu atveju indas su vandeniu turi būti pakankamai didelis.

Numirkytus grybus suverčiame į rėtuką, keliskart pakratome ir paliekame, kad pasišalintų drėgmės perteklius.

Geriausiai čia tiktų mažos bulvės, o jei tokių neturime, galima vartoti ir didesnes, tik tuomet reikės jas kiek pasmulkinti. Bet kuriuo atveju bulves nulupame ir nuplauname. Po to užkaičiame ir išverdame pasūdytame vandenyje. Bulves geriau truputėlį nedavirti, kad jos nesutižtų.

Vištienos ketvirčius nuplauname, pašaliname kraujo krešulius, kurie dažniausiai būna pjūvio vietoje, ties kuria ketvirčiai atskiriami nuo krūtinėlės, ir peiliu padaliname į dvi arba tris dalis.

Tada įtriname druska, kariu ir pipirais. Nepamirškime ir prieskoninių žolelių, tokių kaip rozmarinas, bazilikas, raudonėliai, mėtos ar kt.

Ne, aš nesuklydau: būtent mėtos. Nors ir atrodytų, jog mėtos labiau yra padažų, desertų ar varškės prieskonis, jos puikiai tinka ir su mėsos patiekalais. Išbandykite!

Prieskoniuotus vištienos gabalus uždengiame ir paliekame vėsioje vietoje bent 2 valandoms. Po to sudedame į skardą ir pašauname valandai į 210 laipsnių temperatūros orkaitę.

Susmulkiname ir su pjaustytais rūkytais lašiniukais pakepiname du svogūnus. Po to į keptuvę suverčiame smulkintus grybus ir dar viską pamaišydami kepiname apie 8–10 minučių.

O dabar smagioji dalis: į karščiui atsparų indą su dangčiu (aš tam naudoju seną, storasienę, didelę bei gilią keptuvę su nuimama rankena) dedame bulves. Dar vienas tos keptuvės privalumas – joje galima patiekti mūsų patiekalą. Man patinka karščiu ir aromatais dvelkianti keptuvė ant stalo. Žinoma, gal kitas pasakytų, jog tai neestetiška ir t. t. Taigi čia skonio dalykas, o manasis sugedęs skonis – būtent toks! Bent jau šiokiadieniais nematau kliūčių, dėl kurių neturėčiau to daryti...

Grįžtame prie patiekalo. Po to, kai į keptuvę sudėjome bulves, ant viršaus krauname su svogūnais pakepintus grybus ir, galiausiai, ant jų dedame vištieną. Ant vištienos supilame po kepimo skardoje likusius riebalus.

Papildomai prieskonių nebereikia, nes ir grybai, ir vištiena buvo prieskoniuoti, o bulvės virė pasūdytame vandenyje.

Keptuvę (ar kitą indą) su mėsa, bulvėmis ir grybais vėl dedame į orkaitę ir neuždengę kepame dar 15 minučių 200 laipsnių temperatūroje.

Bekepant mėsos sulčių ir riebalų prisigėrę grybai (aš naudojau raugintus piengrybius) būna itin gardūs.

Kaip jau minėjau, tiekiu su visa keptuve, pabarstęs žalumynais, jeigu tik jų surandu šaldytuve. Šaltą žiemos dieną toks patiekalas sušildys ne tik kūną, bet ir dvasią. (Juokauju. Na, beveik juokauju...)

Orkaitėje su grybais ir bulvėmis kepta vištiena – ir skanu, ir pigu, ir paprasta.
Autoriaus nuotr.

Virtinukai su rudmėsėmis
Raugintas arba kitaip konservuotas rudmėses numirkome. Tada suverčiame į rėtuką, o po to gerai susmulkiname peiliu. Žinoma, čia tinka bet kokie jūsų pamėgti grybai, tačiau rudmėsės vienos iš tų grybų, kurie labiausiai primena mėsą.

Gilioje keptuvėje su riebalais pakepiname smulkintą svogūną, o tada suverčiame grybus. Maišydami pakepiname ant vidutinės liepsnos apie 10 minučių. Suberiame norimus prieskonius, darsyk išmaišome. Paliekame atvėsti.

O kol keptuvės turinys aušta, darome tešlą. Visai paprastą, be jokių „mandrybių“: sumaišome reikiamą kiekį miltų su šaltu vandeniu, minkome tol, kol tešla bus paklusni ir nelips prie pirštų. Po to tešlą padaliname į lygias dalis, formuojame delnais rutuliukus, kuriuos dedame ant miltais pabarstyto paviršiaus.

Kai tik mūsų įdaras pakankamai atvės, formuojame virtinukus: imame vieną tešlos rutuliuką, gerai išplojame jį tarp delnų, į vidurį dedame norimą kiekį įdaro, tešlos blyno kraštus sulenkiame pusiau bei atvirąjį galą užsandariname pirštais. Šitokiu būdu padarome visus virtinukus ir sudedame ant miltais pabarstytos pjaustymo lentos.

Didesniame puode užviriname vandenį ir pasūdome. Vandens turi būti pakankamai, kad semtų virtinukus. Tada juos sudedame ir, atsargiai pamaišydami mediniu ilgakočiu šaukštu, verdame, kol tie ims kilti į paviršių. Tai trunka 5–8 minutes. Paverdame dar kelias minutes ir visus išgriebiame kiaurasamčiu.

Per vis gražiau nešti ant stalo sudėjus į molinį dubenį bei pabarsčius smulkintais žalumynais. Prie virtinukų su rudmėsėmis tinka grietinė, spirgučiai arba baltas padažas, pagardintas pasirinktinai mėtomis arba peletrūnais. Tačiau, kaip ir bet kuriuo atveju, turint reikalų su grybais, prieskonių nereikėtų padauginti, kad jie nepermuštų subtilaus grybų aromato.

Prie virtinukų labai tinka sultinys: galima išsivirti patiems arba naudoti sultinio kubelius. Žinoma, tai priklauso nuo jūsų skonio. Arba galima tiesiog pasilikti dalį vandens, kuriame virė virtinukai, pakepinti riebaluose truputį svogūno, supilti į puodą, įmesti lauro lapelį, kelis kvapiuosius pipirus ir pavirti 3–4 minutes. Tada nukaisti bei pagardinti saujele smulkintų krapų. Štai jums ir sultinys.

Gero apetito!

Virtinukai su rudmėsėmis – geras kasdieniškas valgis.
Autoriaus nuotr.