Tradiciškai „pesto“ yra gaminamas iš šviežių bazilikų ir dažniausiai valgomas su makaronais, tačiau ar žinojote, jog galima pasigaminti lietuvišką „pesto“ padažo variantą? Labai gardus „pesto“ pagaminamas iš meškinio česnako lapelių, iš jaunų rūgštynių ar dilgėlių lapelių. Kai kurie šį padažą gamina iš špinatų, petražolių, net iš jaunų ridikėlių lapelių. Tačiau „pesto“ galima pasigaminti ir iš jaunų kiaulpienių lapelių. Tai puikiausias būdas skaniai valgyti tai, kas naudinga. Ir nebijokite vos jaučiamo kartumo!
Reikės: apie 300 gramų švarių, perrinktų jaunų kiaulpienių lapų, 150–200 mililitrų švelnaus aliejaus, 3–4 skiltelių česnako, 2–3 šaukštų pakepintų saulėgrąžų branduolių, šaukštelio druskos, apie 70 gramų tarkuoto kietojo sūrio.
Maždaug trečdalį kiaulpienių lapų sutrinkite su aliejumi elektriniu trintuvu. Per du kartus sudėkite likusius lapus ir trinkite, kol žalumynai bus visiškai susmulkinti. Sudėkite nuluptus česnakus, sūrį ir saulėgrąžas. Viską trinkite iki vientisos masės. Tirštumą reguliuokite aliejumi pagal save (aš gaminu šiek tiek tirštesnį). Pagal skonį pagardinkite druska. Saulėgrąžas būtinai prieš dėdami trinti pakepinkite sausoje keptuvėje. Šis „pesto“ ilgiau pastovėjęs truputį tamsėja, todėl visai ne pro šalį šiek tiek pagardinti dar ir citrinų sultimis. Sudėkite pagardą į stiklinius indelius ir sandariai uždarytą laikykite šaldytuve. Suvartokite per dvi–tris dienas. Arba užšaldykite šaldiklyje. Skanu pusryčiams užsiteptiant baltos duonos skrebučio. Tačiau šį kiaulpienių „pesto“ galima valgyti ir su karštomis bulvėmis ar bulvių salotomis ar tiesiog tepant ant iškeptos picos. Galima šiuo padažu pagardinti ir makaronus.Taip pat galima gaminti ir kiek kitokį „pesto“ – ne tik iš kiaulpienių lapų, bet ir įmaišant meškinio česnako ir jaunų dilgėlių lapelių. Tai puikus vitaminų šaltinis, nesigailėsite išbandę!



