Šventėms galima išsikepti avienos kumpį. Žinoma, perskaitęs antraštę buvo, kas pagalvojo: iš kur jį paiimti? Be to, avienos kainos turguje kosminės: mokėti 34 litus už kilogramą gali arba turčiai, arba bepročiai. Kadangi savęs nepriskiriu nė vienai iš šių kategorijų, radau pigesnės avienos – 15 litų už kilogramą. Mano galva, ji tiek ir turėtų kainuoti. Žinoma, neturint šaldytuve avienos galima eksperimentuoti ir kepti, tarkime, kiaulienos kumpį. Juk neretai kaip tik šitaip ir atrandami nauji bei gardūs patiekalai. Kodėl nepabandžius?
Taigi reikės 1–1,5 kilogramo kumpio arba jo dalies (kiaulienos kumpis gali sverti keletą kilogramų – idant paskui nereikėtų valgyti dvi savaites to paties).
Pirmas etapas – marinavimas. Aš avienos kumpelį marinavau 4 paras. Susmaigsčiau galvutę smulkinto česnako prieš tai aštriu smailiu peiliu padaręs kelioliką dūrių, įtryniau aliejumi, druska bei šviežiai piestoje grūstais prieskoniais (juodaisiais ir kvapiaisiais pipirais, kalendros grūdeliais, keliais gvazdikėliais) ir tarp delnų trintais lauro lapais. To per akis (turiu omeny - prieskonių). Beje, pastaruoju metu ėmiau mažinti prieskonių lentyną, kurioje dar neseniai puikavosi keliasdešimties rūšių kvapieji augalai. Pastebėjau, kad dažniausiai reikia vis tų pačių priedų, tad kam apsikrauti likusiais, kurie galbūt naudojami vos 1-2 kartus per metus?
Po to, kai kumpis įtrintas prieskoniais, dėkime jį į sandarų indą, uždenkime ir palikime stovėti šaldytuve arba kitoje vietoje, ten kur žemesnė temperatūra. Žinoma, užšaldyti irgi nereikėtų...
Kai jau nutarsite, jog kumpiui gana ilsėtis šaldytuve ant lentynos, traukite jį lauk. Dėkite į keptuvę su gerai labai įkaitintais riebalais ir truputį apkepinkite iš visų pusių - iš kokių tik pajėgsite. Šis ritualas tam, kad paskui orkaitėje kumpis neprarastų savo syvų ir skonio.
Kitas etapas - kepimas. Kumpį dedame į kepimo indą, įpilame 200 ml marinato arba vandens, uždengiame dangčiu (jeigu toks yra) arba folija ir pašauname į 220 laipsnių karščio orkaitę. Kepame dvi valandas. Retkarčiais mėsos paviršių palaistome išsiskiriančiomis sultimis. Aišku, kiek kepti, priklauso ir nuo kumpio dydžio bei orkaitės savybių. Po pirmos kepimo valandos sudedame luptas bet nepjaustytas nedideles bulves, o likus pusvalandžiui kumpį nudengiame.
Kuomet vasarą lankiausi senovines kulinarines tradicijas puoselėjančioje sodyboje netoli Gruzdžių, sužinojau, jog keptas kumpis nuo seno čia laikomas kalėdiniu valgiu. Prieš kepant 3 paras jį mirkydavo sūriame vandenyje, o kepdavo per naktį, kad šv. Kalėdų rytą jį būtų galima ištraukti iš krosnies ir dar karštą patiekti iš bažnyčios sugrįžusiai šeimynai. Kartu su kumpiu patiekdavo raugintų kopūstų, bulvių.
Tačiau grįžkime prie savojo kulinarinio šedevro. Kol kumpis kepa, 200 g rukolos (gražgarstės) lapelių dubenyje sumaišome su šaukštu aliejaus ir 2 šaukštais acto balzamo, pridedant žiupsnelį cukraus arba truputį medaus ir druskos. Viską išmaišę salotas padėkime šaltai.
Iškepęs kumpis serviruojamas plačioje plokščioje lėkštėje. Aplinkui sudedamos keptos bulvytės, apibarstome rukolos lapeliais, kurie, jeigu pamiršote per darbus, laukia padėti šaldytuve. Ir galiausiai užberiame saują vyšninių pomidoriukų.
Žinoma, galima rukolas naudoti ir be jokio išankstinio paruošimo, tik nuplovus, tačiau man skanesnis aprašytasis variantas. Žodžiu, spręskite pačios.
Viskas. Galima imti ir nešti ant stalo.
Patiekalo paruošimo ypatumais dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
