Kodėl lietuviškai? O kodėl gi ne? Štai rusai jau net pirtį savo vardu pavadino, nors pasak kai kurių tyrėjų, tai dar toliau nuo teisybės, negu Šiauliai nuo Š.

 

Lietuviai kiemą šluoja šluota, o pirtin eina su vanta, kurių įvairovę mūsų protėviai skaičiavo dešimtimis. Tuo tarpu rusiškos pirties išradėjai ir šluoja, ir periasi su „veniku”... Bet tiek jau to, neatiminėkime dar ir šito malonumo iš didžios tautos.

 

Taigi šiandien ruošime jūros gėrybes lietuviškai. Brangu (epochos klausimas)? Visai ne. 400 g to gero nekainuoja nė dešimt litų, o jeigu valgytojai neturi Gargantiua apetito, nurodyto kiekio gana 2-3 porcijoms. Nepamirškime, kad patiekalas valgomas su balta duona (paprastai tam perku itališką), taigi pakankamai priežasčių soties jausmui atsirasti...

 

Į paruoštus jūros gėrybių rinkinius dažniausiai įeina nedidučiai aštuonkojai, kalmarų griežinėliai, lukštentos midijos bei krevetės. Ieškant pigumo, galima visa tai nupirkti atskirai, ne rinkinyje, bet čia jau kaip kam...

 

Jūros gėrybės – puikus, daug jodo ir kitokio gero turintis dietinis produktas, todėl paruošti viską reikėtų „gramatnai”. Viduržemio jūros šalių restoranų šefus kažin ar pranoksime, bet pabandyti pradžiuginti saviškius – tikrai verta.

 

Tokiu būdu, pirmiausia išpakuojame šaldytas jūros gėrybes. Sudedame į rėtuką – tegul pamažu atitirpsta. Tada viską perkeliame į keptuvę ir pakaitiname maišydami maždaug 2 minutes. Išsiskiria vanduo, kurį būtina nupilti ir tik tada supilame alyvuogių aliejų (2-3 šaukštus). 

 

Kepame toliau, pamaišydami. Suberiame smulkintus čili pipirus (pagal skonį), saliero stiebelį, petražolių lapų bei krapų. Galima taip pat įmesti keletą šiaudelių paprikos (jeigu kas tokią mėgsta). Ir, žinoma, pomidorų padažo (maždaug 2 šaukštus), druskos bei šaukštelį cukraus, kad skonis būtų švelnesnis.

Su prieskoniais nederėtų persistengti, idant jų skonis bei aromatas neužgožtų pačių jūros gėrybių, kurios yra kepamos ne ilgiau kaip 4-5 minutes, antraip pradeda kietėti ir valgyti tektų nebe gėrybes, bet jūros akmenėlius...

 

Atrodo viską parašiau. Ak, taip. Prie šio patiekalo labai tiktų atvėsintas baltas sausas vynas, bet nesiūlau, nes taip rizikuotumėte savo bei visuomenės gerove. Ir kam to reikia, ar ne? O savo pastabas bei pastebėjimus, kaip ir visada, galite siųsti el. pašto adresu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Skanaus!