Galima sakyti, pasiekėme Advento vidurį, nebe už kalnų ir Kalėdos. 

Neprisistačiusi skyrelio skaitytoja paskambino ir prašė įdėti receptų su pasninkiškais valgiais. Ką gi, jūsų norai man - įsakymas. Juolab kad liesus pasninko valgius galima valgyti ir kitomis dienomis – jie neapsunkina virškinimo, kaip daugelio mūsų taip geidžiama mėsytė. Pasninkiški valgiai puikiai tinka norintiesiems atsikratyti nereikalingų kilogramų. Žodžiu, juos reikėtų prisiminti dažniau, ne vien Kūčių dieną ir Didįjį Penktadienį.

Mano neseniai išbandyti grybų maltinukai visais atvejais atitinka „pasninkiško valgio” kategoriją, todėl šiandien apie juos ir pašnekėsime.

Reikės maždaug litro miško grybų: per vis geriausia šviežių (jeigu ši valgį sugalvosite pasigaminti kitu metu), marinuotų, sūdytų arba raugintų. Žiemą bene geriausiai tam tiktų raugintos rudmėsės, tačiau, jei neturite, kaip jau supratote, galima drąsiai naudoti ir kitokius grybus. Žinoma, skonis mažumėlę skirsis, bet ką dabar bepadarysi...

Jeigu rudenį neskaitėte „Romualdo virtuvėlės” patarimų ir jūsiškiai grybai buvo laikomi rūgščiame marinate, turėsite papildomo darbelio. Pirmiausia juos gerai numirkykite, idant valgant rūgštis nesuktų skruostų. Žinoma, tokie mirkymai gero neprideda, bet šiuo atveju nieko kito nebelieka.

Tada grybus supilame į rėtuką ir leidžiame nuvarvėti, o po to sumalame mėsmale. Į gautą faršą dedame smulkinto svogūno, pipiraičių, druskos (jeigu reikia), krapų arba maltos kalendros, įmušame 2 kiaušinius ir įberiame „gerą”, vyrišką saują miltų. Tiek tų produktų.

Masę išmaišome. (Ji turėtų būti panaši į labai tirštą grietinę).

Žygiuojame toliau. Šaukštu kabiname prieskoniuotą grybų faršą ir dedame į labai gerai keptuvėje įkaitintą aliejų. Kepame iš abiejų pusių. O kol maltinukai kepa, užsikaičiame bulvių ir vieną kitą morką – bus košei, kurią tieksime kartu su grybų maltinukais.

Beliko pasigaminti padažą. Nors anglai tvirtina, jog pats geriausias padažas - tai alkis, pernelyg nesureikšminkime tos jų įžvalgos. Tiesa, maltinukai skanūs ir be jo, bet padažas irgi reikalo negadina. Tuo tikslu aliejuje pakepiname smulkiai supjaustytą svogūnėlį, suberiame kupiną šaukštą miltų, dar viską paskrudiname. Galiausiai įpilame vandens. Tiktų ir pienas, tačiau nepamirškime, jog ruošiame ne bet kokį, o pasninkui tinkantį valgį! Taigi jokio pieno...

Kas beliko? Įberti į padažą maltų kvapiųjų ir juodųjų pipirų bei viską užvirinti.

Jeigu dar savo podėliuose nepaieškojote burokėlių salotų arba kitokių konservuotų daržo gėrybių, pasiųskite ką nors iš šeimynos tai atnešti dabar.

Štai ir viskas!

Mėgaukitės tuo, ką valgote!

Maltinukų paruošimo būdu su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS