Pavydžiu gyvenantiems pietuose, kraštuose, kur ant kasdienio stalo daug daržovių, vaisių, jūros gėrybių, prieskonių, visokių žalumynų... Nemaloniai stebina lietuvių požiūris į prieskonius: užeik į kurį norį restoraną, aludę ar kavinę, užsuk į bet kuriuos namus – visur tas pats: patiekalai be mažiausio prieskonių prieskonio, o žalios gyvos žolelės ir iš viso nepamatysi. Muilas, jeigu taip galima pavadinti. Jeigu ir įmetama pipirų, tai vos vienas žirnelis didžiuliam puodui... Gal todėl nuolat dairausi į Viduržemio jūros šalių, Meksikos, Kaukazo tautų virtuves, ieškodamas kulinarinių idėjų.
Čenachas dažnam lietuviui jokia naujiena. Ne taip seniai sužinojau, kaip jį daro gruzinai ir pabandęs pats, supratau, kad šio patiekalo faktiškai iki šiol nebuvau valgęs...
Kitąkart darydamas pabandžiau paeksperimentuoti - avieną pakeisti vištiena, ir tikrai nenusivyliau. Mėsytė sultinga, kvapi ir minkšta, kauliukai tiesiog narstosi patys, o kartu esančios daržovės... Et, nebekalbėsiu. Verčiau imkime ir kartu pasitiekime šią gruziniško čenacho variaciją.
Pradėkime nuo to, jog gruzinai čenachą ruošia dideliame puode, o ne kaip pas mus - porcijiniuose keraminiuosee indeliuose. Esą toks variantas labiau tinka puotoms, o kasdieniame gyvenime čenachas ruošiamas puode...
Taigi 3-4 vištos ketvirčius nuplauname ir supjaustome per sąnarius. Į puodo dugną įpilame aliejaus, sudedame atskirtus vištos riebalų gabalėlius. Toliau ant riebalų sudedame prieskoniais ir druska apvoliotus vištienos gabalus. Įmetame keletą česnako skiltelių ir smulkintą svogūną.
Po to dedamas pjaustytų bulvių ir morkų sluoksnis. Lengvai pasūdome, pabarstome kmynais arba krapais. Metas žolelėms. Gruzinai jų naudoja labai daug: petražolių, kalendrų, mėtų, bazilikų, čiobrelių. Taigi, sudėkite, ką rasite savo podėliuose. Patiekalas turi kvepėti 100 metrų prieš vėją.
Kitas žingsnis - baklažanai, kuriuos irgi supjaustome, pabarstome prieskoniais ir pakepiname atskirai, nedideliame riebalų kiekyje. Neblogai išeina vietoj baklažanų įpjausčius cukinijos, aguročio ar net truputį kopūsto. Ant viršaus dedame stambiais griežinėliais pjaustytus pomidorus. Užberiame žiupsnį cukraus, nes mūsų kraštuose žiemą gauti prinokusių pomidorų vargu ar pavyks, o neprinokę ir dar termiškai apdoroti būna rūgštūs.
Jei puodas didelis, o valgančiųjų daug, mėsą galima dėti dviem sluoksniais.
Jeigu mėgstate papriką, įpjaustykite jos - tikrai nieko nesugadinsite. Ir, žinoma, 1-2 čili pipirus, jeigu mėgstate valgyti aštriau.
Dabar, kai visi produktai atsidūrė puode, laikas jį uždengti ir pašauti 230 laipsnių temperatūros orkaitę. Aš puodą pakeliu vos per kelis centimetrus nuo orkaitės dugno, tačiau kiekviena viryklė turi savo charakterį...
Čenachui su vištiena gana 90 minučių. Jeigu naudosite kitokią mėsą, ją supjaustykite smulkiais kubeliais ir ruoškite 2-3 valandas, kol visiškai suminkštės, temperatūrą orkaitėje sumažinę iki 180 laipsnių, o daržoves tokiu atveju supjaustome stambesniais kąsneliais. Vėlgi čia duoti kokius nors patarimus yra sunku dėl tos pačios priežasties - kiekviena orkaitė savaip „iš proto eina”.
Tiekdami puodo turinį gerai išmaišome, nes palei dugną kaupiasi visos sultys ir riebalai.
Darsyk pakartosiu esminius gamybos momentus: reikalingas tinkamas puodas su dangčiu, vandens į puodą nepilame, negailime šviežių žalumynų. Na, jeigu iš pirmo karto ir nepasiseks, visada bus galima pakartoti (juokauju).
O su čenachu tinka raugintos ir šviežios daržovės bei šlakelis gruziniško vyno (svarbu nepadauginti)...
Patiekalo receptu su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS
