Žiema ir šalčiai parodo, ko yra vertas automobilio akumuliatorius, tačiau to geriau nelaukti ir pasirūpinti patikimu elektros įrangos funkcionavimu iš anksto.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Vasaris. Pats viduržiemis. Nuo ryto krebždantys aplink automobilius jų šeimininkai aimanuoja dėl užšalusių akumuliatorių, nebeatsidarančių durelių, iš vakaro šlapia tyre apšalusių langų ir kitokių žiemiškų negandų. Kadangi dažnas automobilį laikome kieme, tolesnis mūsų pasakojimas, tikimės, įneš nors truputį šviesos, ką daryti ir ko nedaryti, kad žiemą nereikėtų skėsčioti rankomis prie užšalusios mašinos...
Kalbiname Šiaulių valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto Transporto inžinerijos katedros dėstytoją Ramūną Ignatavičių bei jo kolegą Tomą Kalinauskį.

Kuras
„Girdėjau sinoptikai ir vėl pranašauja šalčius, – pradeda R. Ignatavičius. – Pirmiausiai degalai turėtų būti kokybiški. Vasaros sezonui skirtas dyzelinas netruks prišaukti problemą. Jeigu nėra galimybės nusipirkti arktinio dyzelino, siūlyčiau vartoti specialų antigelį, kuris vasarinio dyzelino kristalizacijos temperatūrą pažemina maždaug iki -32 laipsnių, o žieminio iki -45 ar net -47 laipsnių. Kiek prisimenu 60-čiai litrų kuro pilti 125 ml šio priedo. O tiksli naudojimo instrukcija nurodoma ant pakuotės.“

Akumuliatorius
„Kitas svarbus elementas yra akumuliatorius, – tęsia pokalbį T. Kalinauskis. – Vasarą „velka“ bet koks, net vos „gyvas“, tačiau užėjus šalčiams akumuliatoriaus talpa sumažėja, net jeigu jis ir apynaujis. Juk kartais paleidžiant variklį pritrūksta vos vieno kito starterio apsisukimo...“
Yra kas paspaudus šaltukui akumuliatorių išima ir parsineša į patalpą...
T. Kalinauskis: „Šitaip galima sutaupyti iki 30 proc. jo talpos. Vadinasi, minėta praktika apsimoka.“
Kartais diagnostikos sumetimais naudojami akumuliatorių įkrovimo būdai su specialia įranga. Procesas skaidomas į ciklus. Pirmiausiai įrenginys išmatuoja akumuliatoriaus talpą, jo charakteristikas ir pan. Nereikėtų jo painioti su baterija, kurios viduje yra net šeši akumuliatoriai ir bet kuris gali būti išėjęs iš rikiuotės. Taigi įrenginys aptinka sugedusią celę. Jei tokios nėra, didinama įtampa, kad nuo plokštelių būtų pašalintos apnašos, atliekami kiti testavimai.
Pasak pašnekovų, kartais šiuo įrenginiu pavyksta „reanimuoti“ net visai silpną akumuliatorių.
„Ar automobilio savininkui apsimoka pirkti gana brangų diagnostinį įrenginį, nežinant ar jo kada prireiks?“ – suabejojome.
„Nelabai. Tačiau servisams ir firmoms, įmonėms, kurios atlieka garantinius aptarnavimus, tikrai reikia turėti. Kartu gali įsigyti ir keli garažo kaimynai – kaina apie 500 litų. Žinoma, galima iš karto pirkti naują akumuliatorių“, – tęsia T. Kalinauskis.
Su šiuo įrenginiu akumuliatorius taip pat galima „konservuoti“: jeigu, pavyzdžiui, žiemą automobiliu niekas nevažinėja, akumuliatorius jungiamas prie minėtojo įrenginio, kuris periodiškai palaiko jo funkcijas. Pasak pašnekovų, numatyta ir apsauga: netgi esant trumpam jungimui ar supainiojus laidus, nieko baisaus neįvyksta.

Kaitinimo žvakės
Žiemą labai svarbi dyzelinių variklių kokybė. Kaitinimo žvakės šildo degimo kamerą ir degalai lengviau uždegami. Ar veikia visos kaitinimo žvakės, anot R. Ignatavičiaus, gali patikrinti pats vairuotojas. O bent vienai sugedus, keisti reikėtų visas, nes aišku, jog ir jų tarnavimo laikas artėja prie pabaigos.
„Manau, ne kiekvienas galėtų pats pasikeisti kaitinimo žvakes, – sako R. Ignatavičius. – Tam reikalingi specialūs įrankiai, galvutės su išpjovomis bei magnetais, ir pan. Be to keičiamas žvakes pirmiausiai reikia gerai atmirkyti specialiais skysčiais, kadangi dėl temperatūrų svyravimo neretai pridega sujungimas tarp žvakės ir cilindro bloko galvutės. O prieš įsukant naujas žvakes į jų lizdus, rekomenduotina pataisyti ir patį sriegį. Tuo dažniausiai užsiima serviso įmonės, bet gali ir labiau patyrę vairuotojai.“
Grįžkime prie to, kaip pačiam patikrinti pakaitinimo žvakių tinkamumą?
T. Kalinauskis: „Tikslesnis patikrinimo būdas yra išmatuoti žvakės naudojamą srovę. (Indikacinė lemputė šviestų net jei žvakė yra „užsitrumpinusi“, todėl nėra patikima priemonė.) Tam per saugiklį pajungiame ampermetrą ir išmatuojame per žvakę tekančią srovę. Tik pajungus paprastai grandinėje teka apie 20 ar daugiau amperų srovė, o žvakei pašilus – 7–10 amperų srovė.“

Starteris
Kitas svarbus mazgas – starteris. „Jei starterio įvorės išdilusios, jam sunkiau suktis, dėl to krinta įtampa. Nukritus įtampai sunku išvystyti variklio sūkius – dyzelinis variklis gali ir nebepasileisti. Be to, įtampai nukritus žemiau 9 voltų, variklio paleisti nepavyks dėl suveikusių apsaugos sistemų. Belieka automobilį stumti arba vilkti“ – pasakoja T. Kalinauskis.

„Donorai“
Tačiau kartais vairuotojai reikiamos įtampos gauna iš kito automobilio. Teko girdėti, kad šis metodas nors ir padeda, ne visuomet yra saugus automobiliui „donorui“...
Anot pašnekovų, jei akumuliatorius yra pakankamai geras, o tik išsikrovęs bei nėra kitų problemų, geriausiai automobilį vilkti. O jei akumuliatorius senas, reikėtų privažiuoti su kitu automobiliu ir, išjungus „donoro“ variklį, prijungti laidus. O tada vėl užvesti variklį ir leisti jam padirbti kokias 10 minučių, kad bent minimaliai įkrautų akumuliatorių. Tada vėl išjungiamas „donoro“ variklis ir bandoma užkurti „užšalusį“. Be šio aprašyto „ritualo“ nesunku sudeginti „donoro“ generatorių, kurio galia yra ribota. Sukantis starteriui, akumuliatoriaus resursai ima sekti, o generatorius pradeda dar smarkiau jį krauti, dėl to gali sudegti diodų tiltelis ir kita elektros įranga.

Degalų filtrai
Dėl šalčio poveikio siurbliai gali nebesukelti reikiamo slėgio. Atvėsus orams gali išryškėti dar viena problema – degalų filtrų užsikišimas, dėl to jie keičiami prieš šaltąjį sezoną. Ypač tai svarbu dyzeliniams varikliams, nes dėl šalčio kuras ima kristalizuotis ir taip užkemšama visa degalų padavimo magistralė. Kartais filtre kaupiasi vanduo, kuris užšaldamas lėtina ir stabdo kuro tiekimą.

Langai
Apšąlantys arba rasojantys (ypač senesnių automobilių) langai irgi neprideda malonumo vairuojant žiemą...
„Tai dažna automobilio krosnelės problema, – teigia pašnekovai. – „Riebalai“ ant stiklo rodo būtent tai. Šiuo atveju reikia tvarkyti arba keisti krosnelę ir nuvalyti langus. O jei automobilis turi oro kondicionavimo sistemą, gali būti, kad užstrigo orą paduodanti sklendė, dėl to oras ima cirkuliuoti tik automobilio viduje ir aptraukiami kondensatu langai.“
Panašiai langai rasoja ir tuo atveju, jeigu nėra pakeistas oro kondicionavimo sistemos salono filtras. „Patarčiau prieš prasidedant žiemai pakeisti salono filtrą. Geriausiai yra naudoti turinčius sudėtyje aktyviosios anglies pluošto – jie veikia efektyviau, sumažėja pašalinių kvapų. Šitokie filtrai brangesni, tačiau yra ekologiški, tad investicijos apsimoka“, – teigia R. Ignatavičius.

Pasak T. Kalinauskio, indikacinė lemputė nėra pati geriausia priemonė tikrinant kaitinimo žvakių būklę.
Nuotr. iš asmeninio albumo.

Jei automobilis turi įmontuotą oro kondicionavimo sistemą, R. Ignatavičius salono filtrą pataria keisti prieš kiekvieną šaltąjį sezoną.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.