T. Šilinskas: „Svarbiausia pačiam norėti tapti geru vairuotoju ir dėl to stengtis.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jorūnė DAUNORIENĖ
Panašu, jog 2015-ieji vairuotojams nepašykštės naujovių. Nuo šiol vairuojantys asmenys nebegalės sau leisti nė gurkšnelio alkoholio. Vietoj anksčiau buvusios 0,2 promilės alkoholio koncentracijos ribos, liko 0 prom. „Pripūtus“ daugiau laukia baudos.
Taip pat svarstoma grąžinti kaupiamųjų balų sistemą už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Tuomet pakartotinai kelių eismo taisykles pažeidžiantys asmenys, kurie per vienerius metus surinktų dešimt ar daugiau balų, netektų teisės vairuoti transporto priemonės nuo devynių mėnesių iki vienerių metų.
Be to, planuojama, kad bus sumažintas praktinių užduočių, privalomų atlikti „Regitros“ aikštelėje, skaičius. Galbūt bus atsisakyta ir egzamino maršruto, žmogus pats rinksis, kokiais keliais važiuoti. O ką gi apie šias naujoves mano šiauliečiai?
Apie tai savo nuomonę sutiko atskleisti vienos vairavimo mokyklos vadovas Tadas Šilinskas.
- Ar pritariate 0 promilės įvedimui?
- Tai seniai laukiamas reikalavimas. Nepatyrę dvejų metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų. Alkoholis riziką tik padidina. Manau, įvesta naujovė padės sumažinti avarijų skaičių. Bauda už šį pažeidimą taip pat ne per griežta. Žinoma, baudos žmonių taip nebegąsdina, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti šviečiamajai veiklai. Geriau daugiau paaiškinti, pamokyti, negu griežtai drausti. Sumokėję baudą ne visi supranta, ką padarė blogai, išskyrus tai, kad tam turėjo skirti didelę sumą pinigų.
- Ar reikėtų grįžti prie kaupiamųjų balų sistemos už KET pažeidimus?
- Ne. Tuomet grįžtumėme į sovietinius laikus. Atsirastų didesnė kyšininkavimo rizika. Nemanau, kad visų policijos pareigūnų sąžinė tokia skaidri, kad atsisakytų kyšio. Todėl šios balų sistemos grąžinimui nepritariu.
- Ką manote apie dabartinį vairavimo teorijos egzaminą?
- Dėl kai kurių egzamino klausimų galima ginčytis, tačiau jie nesunkūs. Pasitelkus loginį mąstymą atsakyti į klausimus nėra labai sudėtinga. Teoriniais klausimais netikrinamos žinios vien tik iš taisyklių, pusė jų yra loginiai, kur turi pagalvoti. Mes kasmet per teorijos kursus įvedame tam tikras naujoves, kurių nėra Kelių eismo taisyklėse, tokiu būdu mokinius skatiname daugiau mąstyti. Nors aišku, pasitaiko tokių, kurie egzaminą laiko pasikliaudami ne savo žiniomis, bet sėkme.
- Praktines užduotis geriau atlikti „Regitros“ aikštelėje ar miesto gatvėse?
- Mokinys prieš egzaminą atmintinai išmoksta, kur stovi kuoliukai, todėl pratimą atlieka puikiai ir kitą dieną gauna vairuotojo pažymėjimą. Nors iš tiesų galbūt ten, kur nėra kuoliukų, jis net automobilio nemoka pasistatyti.
Manau, geriausia viską atlikti gatvėje, o užduotis aikštelėje panaikinti visai. Tuomet būsimieji vairuotojai, važiuodami miesto gatvėmis, atmintinai nežinos, kurioje vietoje gali būti kliūtis. Be to, tokiu būdu paaiškės, kurios vairavimo mokyklos dirba rimtai, kurios - tik dėl pinigų.
Daug kas priklauso ir nuo mokinio emocinės būklės egzamino dieną. Net pats geriausias mokinys tą dieną gali nesusitvarkyti su jauduliu ir egzamino neišlaikyti. Visai neseniai viena mergina, atėjusi į „Regitros“ laikyti egzamino, mieste padarė dvi klaidas iš aštuonių galimų, o aikštelėje užkliuvo ir dėl to vairuotojo pažymėjimo negavo. Pasirodo, mokiniams realiose gatvėse vairuoti gali būti lengviau nei aikštelėje.
- Ar neklysta manantys, kad vairavimo egzaminui geriausia ruoštis savarankiškai?
- Iš pradžių galvojau, kad įteisinus šią naujovę padidės avarijų skaičius, bet kol kas taip neatsitiko. Matyt, lietuviai - tikrai gabūs žmonės. Vis dėlto tėvai nėra tokie patyrę kaip vairavimo instruktoriai. Jie gali pakelti balsą, o vaikas pasimesti.
Žvelgiant iš kitos pusės, mokinius, išklausiusius nemažiau kaip pusę praktikos pamokų, raginame dažniau važinėti su savo šeimos nariu. Tokiu būdu jie greičiau patikės, kad tikrai gali važiuoti.
Tuo tarpu teorija yra toks dalykas, kurio nesukontroliuosi. Atrodo, visiems viską aiškiname vienodai, su kiekvienu dirbame individualiai, bet vis tiek vieni žinias įsisavina geriau, kiti prasčiau. Yra net tokių, kuriems net nereikia išklausyti viso kurso, išklauso pusę, eina laikyti egzamino ir sėkmingai išlaiko. Viskas priklauso nuo kiekvieno asmens individualių gebėjimų.
- Tarp pasigirsta kalbų, kad vairavimo egzaminą geriausia laikyti žiemą. Ar tikrai?
- Geram vairuotojui netrukdo niekas. Laikyti egzaminą žiemą iš tiesų sunkiau, nes tuomet prastesnės eismo sąlygos, slidu ir panašiai. Tačiau išmokus vairuoti žiemą, vairavimas vasarą tampa tarsi smulkmena. Be to, tie, kurie vairuoti mokosi šiltuoju sezonu, šaltuoju praktiškai turi mokytis iš naujo. Gerai, jei kažkur aikštelėse išmėgina savo automobilio galimybes ir panašiai. Bet kas nutiks, jei slysti pradės, pavyzdžiui, sankryžoje, kai reikėtų sustoti. Todėl aš esu už žiemą.
- Ką manote apie šiuolaikinių jaunuolių elgesį kelyje?
- Pastebėjau, kad kuo didesnį, brangesnį automobilį turi, tuo daugiau pažeidimų keliuose padaro. Nesvarbios jiems nei ištisinės linijos, nei posūkiai. Nors visos taisyklės visiems vienodos, bet ne visi nori jų laikytis. Teko girdėti tokių istorijų, kad jaunuoliai, paklausti, kodėl taip lekia, atsako, kad instruktoriai taip išmokė. Galvoja, kad jei pavyko egzaminą išlaikyti iš pirmo karto, vadinasi, gerai vairuoja, o jei kas nors nepavyko, kaltas kažkas kitas, tik ne jie patys. Vyresnio amžiaus žmonės per savo gyvenimą avarijų matė pakankamai, žino, kokios gali būti pasekmės, tuo tarpu jaunuoliai nėra tiek matę, todėl drąsiai atsipalaidavę važiuoja.
- Ką apskritai manote apie Lietuvos vairuotojus?
- Vilniuje, Kaune vairuotojai vairuoja visiškai kitaip nei Šiauliuose. Šiauliečiams dar yra kur pasitempti.
Jeigu matome, kad gatvėje dar teks pastovėti, tuomet drąsiai praleiskime iš kiemo išvažiuojantį automobilį, pastovėsime kartu, juk vis tiek greičiau nenuvažiuosime. Tačiau pas mus to dar nėra. Visi tik ir stengiasi vienas kitą pralenkti.
Kalbant apie būsimųjų vairuotojų ruošimą, tarp Lietuvos ir užsienio išryškėja tam tikri skirtumai. Pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimui gauti pas mus užtenka išklausyti tik 30 akademinių valandų, tuo tarpu užsienyje - nuo 400 iki 600. Be to, Lietuvoje mokytis vairavimo kur kas pigiau nei pavyzdžiui Norvegijoje. Lietuvoje, jei esi pasiryžęs, tapti vairuotoju nėra sunku.
Bet vėlgi, daug kas priklauso nuo to, kur to mokysies. Eisi ten, kur pigiau, ar ten, kur moko kokybiškiau. Per mano praktiką pasitaikė nemažai atvejų, kai mokiniai iš vienos vairavimo mokyklos, sumokėję ne vieną tūkstantį, pereina į kitą ir galiausiai vis tiek turi mokytis iš naujo.
Iš mūsų policijos pareigūnų norėtųsi daugiau griežtumo. Neužtenka viską filmuoti tik vaizdo registratoriais. Suprantu, kad jie nespės visiems išrašinėti baudų, bet policija galėtų dėl to labiau pasistengti.
Vairuotojai taip pat galėtų būti tolerantiškesni mokinių atžvilgiu, nepypsinti ir nesinervinti, nes jie tik mokosi.
- Siekiant sudrausminti vairuotojus taisykles reikia griežtinti?
- Kiek griežtumas duos naudos, neaišku, bet naujovės būtinos.
Žvelgdami į Vakarus matome, kad įteisinimas neviršyti 0 promilės pasiteisino. Jei dar degtinę pabranginsime kelis kartus, sulauksime dar geresnių rezultatų. Manau, dabartinės naujovės mums išeis į naudą.
Vis dėlto svarbiausia pačiam norėti tapti geru vairuotoju ir dėl to stengtis. Atsimenu, kai per mano pirmąją vairavimo pamoką į automobilį įsėdo mokinys ir sakė, kad jam reikia teisių. Tuomet pasakiau, kad dėl to reikės daug dirbti. O jis atsako, kad nieko nežino, girdi, tėvas jam nupirko naują automobilį, o jam dabar beliko gauti tik plastikinę kortelę. Taip neturėtų būti, rimtai į tai nežiūrint, gali liūdnai baigtis, o to nelinkiu niekam.