Pavasariniai žalumynai turi didžiulį kiekį naudingų medžiagų žmogaus organizmui, pavyzdžiui, chlorofilo, baltymų, vitamino C ir kt.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Žaliuojantis pavasaris ne tik gražus akiai, bet ir naudingas sveikatai. Ravėdami daržus ir naikindami kiaulpienes, daržines žliūges, balandas, garšvas, dilgėles net nepagalvojame, kad šiuose augaluose daugybė naudingų medžiagų. Vien susimąsčius, kiek pinigų žmonės išleidžia vitaminams ir maisto papildams, plaukai šiaušiasi, nes daugybę gerų elementų galime gauti iš vadinamųjų daržo piktžolių arba miško ir pievų augalų. Apie pavasarinių žalumynų naudą pasakoja šiaulietė Nijolė Obrikienė, kuri gamindama maistą naudoja daug žalumynų.

Žalumynų nauda – didžiulė
Pasak N. Obrikienės, iš po žiemos daugelio žmonių organizmas nusilpęs, todėl tik į naudą valgyti daugiau žalumynų. Tačiau labai svarbu, kad augalai būtų renkami iš švarių, toli nuo kelio esančių vietų – ten jie natūralūs ir sveiki. Vertėtų išlįsti iš standartinių rėmų ir pradėti naudoti saulės ir gamtos užaugintas dilgėles, garšvas, balandas, daržines žliūges, kiaulpienes. Kaip jas įtraukti į maisto racioną? Štai čia – kiekvieno fantazijos reikalas. Suprantama, kad kiaulpienių salotos neskamba gardžiai, tačiau šiuo augalu pagardinus standartines salotas, gausite didžiulę naudą organizmui.
N. Obrikienė sako, kad ji pati nėra žaliavalgė, tačiau stengiasi valgyti kuo daugiau žalumynų ir juos labai mėgsta. „Stengiuosi jų valgyti kuo daugiau, tačiau tai labai daug laiko užima, – pasakoja šiaulietė. – Tačiau ką padarysi. Ypač dabar, pavasarį, reikia tiesiog aukotis ir rinkti, plauti visus žalumynus. Žinoma, daug greičiau ir paprasčiau išsikepti kepsnį, negu gaminti žaliavalgiškus patiekalus. Ne kiekvienas gali tiek daug laiko atiduoti maisto gamybai, todėl verta nors truputėlį įtraukti žalumynų į kasdieninį maisto racioną.“

Dilgėlės, garšvos ir kiaulpienės
Šiuo metu galite skanauti dilgėlėmis, garšvomis ir kiaulpienėmis. Šie žalumynai turi be galo daug chlorofilo, kuris yra naudingas organizmui. Štai dilgėlės turi žaliųjų ląstelių (chlorofilo) iki 7 proc. Ši medžiaga geba prijungti deguonį ir jį išnešioti po visą organizmą. Taigi naudojant dilgėles kraujyje padaugėja raudonų kraujo kūnelių (eritrocitų), padidėja geležies kiekis. Visa tai stiprina žmogaus imunitetą ir gerina savijautą. Dilgėlėse gausu ir baltymų – iki 20 proc. Dilgėlėms naudingomis maisto medžiagomis nenusileidžia ir garšvos – jos taip pat turi daug chlorofilo ir baltymų.
Kaip naudoti dilgėles ir garšvas maisto racione? Jas kuo puikiausiai galite dėti į žaliuosius kokteilius kartu su apelsinais, bananais, kriaušėmis, obuoliais ir kt. Taipogi nuplikius dilgėles ar garšvas karštu vandeniu, galite jas naudoti kaip virtinukų įdarą, švariai nuplautos dilgėlės ar garšvos puikiai tiks šviežioms pavasarinėms salotoms.
Pasak N. Obrikienės, iš pavasarinių augalų kiek išsiskiria kiaulpienės – jos labiau tinka širdies kraujagyslių ligų profilaktikai. „Kiaulpienės mažina cholesterolio kiekį. Daugiau reikalingų elementų turi kiaulpienių šaknys, tačiau nemažai naudingųjų medžiagų yra ir pavasariniuose kiaulpienių lapuose, – sako N. Obrikienė. – Šis augalas padidina tulžies išsiskyrimą, jos gamybą, o kai padidėja tulžies išsiskyrimas, pagerėja ne tik virškinimas, bet ir sugeriamas atliekamas cholesterolis. Dėl to mažėja cholesterolio kiekis – tai puiki natūrali profilaktika nuo širdies kraujagyslių ligų.“
Kada geriausia vartoti šiuos augalus? Pasak N. Obrikienės, dilgėles galima valgyti iki pat rugsėjo, lygiai taip pat garšvas. Štai kiaulpienės po kiek laiko pasidaro kietesnės, taigi tada vertėtų orientuotis į jų šaknis.

Balandos, žliūgės ir auginamos daržovės
Dar keli žmogaus organizmui naudingi laukiniai augalai – tai balandos ir daržinės žliūgės. Šiuos augalus taip pat galima vartoti – jie turi apsčiai chlorofilo ir baltymų. Balandos turi švelnų skonį, todėl nesukels didesnių skonio problemų, tuo tarpu daržinės žliūgės yra kiek aštresnės, bet irgi tinkamos vartoti pavasarį.
„Apskritai visi šie augalai – garšvos, balandos, žliūgės, kiaulpienės, dilgėlės – turi ne tik chlorofilo ir baltymų, bet ir vitamino C, B grupės vitaminų, nemažai kalcio ir kalio“, – sako N. Obrikienė.
Kalbant apie daržinius pavasarinius augalus, dabar puikus metas valgyti kuo daugiau salotų. Anot N. Obrikienės, salotas lygiai taip pat galite dėti į kokteilius – jos turi daug kartumyninių medžiagų, kurių tikrai nereikia bijoti. Šios medžiagos gerina apetitą, dėl jų išsiskiria daugiau virškinimo sulčių, todėl maistas geriau suvirškinamas, neatsiranda puvimo ir rūgimo procesų nei skrandyje, nei žarnyne.
„Salota yra pagrindinis ir pats sveikiausias, naudingiausias augalas darže. Jis yra švelnus, neturi stipriai veikiančių, aštrių, garstyčių tipo junginių. Špinatai taip pat naudingi – juos galite valgyti visą žiemą. Tačiau špinatuose yra šiek tiek oksalo rūgšties, kuri dirgina inkstus, todėl nereikėtų špinatų vartoti per daug. Labai sveika valgyti ir ridikėlius – juose gausu vitamino C, tačiau sergantieji kepenų ligomis gali pajausti sveikatos sutrikimus nuo per didelio šios daržovės vartojimo“, – sako N. Obrikienė.
Šiaulietė pastebi, kad jauniems žmonėms laukiniai augalai neatrodo patrauklūs ir vyresni žmonės labiau domisi savo sveikata, tačiau puiki ir daug laiko neatimanti išeitis – tai žalieji kokteiliai. Pasak N. Obrikienės, 30 proc. sveikuoliškų kokteilių sudėtį turėtų sudaryti žalumynai – tai tikrai nesugadins skonio. Tiesiog nuostabu pavasarį gauti natūralių ir sveikų vitaminų.
Ar dažnai reikėtų valgyti žalumynus? Šiaulietės nuomone, užtektų kartą per dieną išgerti sveikuolišką kokteilį ir to gana. Jis pastebi, kad nereikėtų padauginti šių augalų, pavyzdžiui, nuo per didelio suvartoto kiekio kiaulpienių gali pradėti pykinti ir pan.