"Europos Sąjungai (ES) reikia reformuoti ekonominio valdymo sistemą, kad ji būtų geriau pasirengusi ateities krizėms", o užimtumo ir ekonomikos augimo strategija "2020 m. Europa" turėtų būti ryžtingesnė. Tai sakoma dviejose rezoliucijose, kurias trečiadienį priėmė Europos Parlamentas (EP).
Parlamentas sveikina sprendimą įsteigti Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę ir "apgailestauja dėl to, kad Europos politikai anksčiau nesiėmė ryžtingų veiksmų nepaisydami to, kad finansų krizė vis gilėjo". Europarlamentarai remia siūlymus dėl euro zonos valdymo stiprinimo, taip pat ragina kovoti su makroekonominės pusiausvyros sutrikimais. Jie apgailestauja dėl to, kad Europos Komisija (EK) "nepasiūlė tikslingų ekonomikos politikos koordinavimo sprendimų" siekiant atkurti ir palaikyti ilgalaikį ekonomikos augimą.
Parlamentas ragina "sukurti Europos valiutos fondą, prie kurio prisidėtų euro zonos šalys pagal jų BVP dydį ir mokėdamos baudas, kurios priklausytų nuo to, kiek viršijama jų skola ir koks jų deficitas". Pasak europarlamentarų, kiekviena ES valstybė galėtų gauti šio fondo lėšų, kurios priklausytų nuo jų anksčiau įmokėtų sumų, tačiau "jei šaliai reikėtų papildomų išteklių ar garantijų, ji turėtų sutikti su jai pritaikyta reformų programa, kurios vykdymą prižiūrėtų EK".
Parlamentas ragina sustiprinti Eurostato galias vertinti ir tirti valstybių teikiamą statistiką. Jų nuomone, Komisija "turi prisiimti atsakomybę dėl valstybių narių pateiktos statistikos vertinimo", o ES turėtų "plačiau naudoti teisiškai privalomas priemones". Savo ruožtu EP ragina valstybes "ne tik atsakingai leisti lėšas, bet taip pat numatyti tinkamus ir socialiai teisingus mokesčius", taip pat veiksmingai juos surinkti ir aktyviau kovoti su vengimu juos mokėti.
Europarlamentarai reiškia nusivylimą naujosios strategijos "2020 m. Europa" neryžtingumu. Jie "mano, kad valstybės narės turėtų pagerinti savo ekonominius rezultatus pradėdamos struktūrines reformas, siekdamos nustatyti optimalias viešąsias išlaidas, mažinti biurokratiją, didinti piliečių galias, skatinti verslumą ir novatoriškumą, didinti teisės aktų palankumą mažoms ir vidutinėms įmonėms bei suteikti žmonėms galimybę kuo labiau padidinti savo potencialą".
Savo ruožtu Parlamentas ragina užbaigti bendrosios rinkos kūrimą ir išvengti protekcionizmo, didinti darbo vietų kokybę, išlaikyti bendrą 3 proc. BVP tikslinį rodiklį moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, taip pat sukurti moksliniams tyrimams ir naujovėms palankesnę investicijų aplinką. "Svarbu toliau siekti, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuotinę prieigą prie sparčiojo fiksuotojo ir mobilaus plačiajuosčio ryšio sąžiningomis sąlygomis ir už konkurentišką kainą", - pažymi europarlamentarai.
Parlamentas ragina įsipareigoti iki 2020 m. 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, penktadaliu sumažinti suvartojamos energijos kiekį ir tiek pat padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, taip pat iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą. Savo ruožtu EP ragina iškelti tikslą, kad iki 2020 m. mokyklos nebaigusių asmenų būtų mažesnė nei 10 proc. ir bent 40 proc. gyventojų turėtų aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą, taip pat perpus sumažėtų skurdas ES. Europarlamentarai apgailestauja ir dėl to, kad į pagrindinius strategijos tikslus neįtraukta lyčių lygybė.
Parlamentas "apgailestauja dėl to, kad strategijoje "2020 m. Europa" stokojama ryžto parengti iš tiesų bendrą Europos energetikos politiką". Jie ragina užbaigti kurti energetikos vidaus rinką ir stiprinti energijos vartojimo efektyvumą, nes tai ne tik sumažintų taršą ir sustiprintų energetinį saugumą, bet ir padėtų sukurti daug darbo vietų.
ELTA
