2012-12-07 15

Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza: „Dabar Šiaulių „Aušros“ muziejus turi aštuonis padalinius, kurie yra išsibarstę po visą miestą: Chaimo Frenkelio vila, Venclauskių namai, Aušros alėjos rūmai, Radijo ir televizijos muziejus, Fotografijos muziejus, Dviračių muziejus, Žaliūkių malūnas ir Poeto Jovaro namas“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Kitaip nei kiti Lietuvos muziejai, Šiaulių „Aušros“ muziejus šiandien yra įsikūręs ne viename, o aštuoniuose pastatuose. Nors projektų pastatyti muziejui rūmus per devyniasdešimt metų būta ne vieno.
Apie tai ir pasakoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

Maišo gatvėje
„Aušros“ muziejaus pastatų istorija yra labai, sakyčiau, įdomi ir savotiška.
1923 metais įkurtam muziejui Šiauliuose, kaip ir kiekvienai institucijai, buvo reikalingas pastatas – savi namai.
Ir pirmaisiais muziejaus namais tapo buvusi pirtis Maišo (dabar Salomėjos Nėries) gatvėje. Ten ir buvo įrengta pirmoji ekspozicija, nors patalpos nebuvo didelės ir pritaikytos muziejaus funkcijoms.
Todėl nuo pat pradžių buvo kalbama, kad muziejui Šiauliuose reikia pastatyti gražius namus lankytojams patogioje vietoje.

Pirmasis projektas
Apie tai kalbama buvo gan ilgai, kol 1930–1931 metais nebuvo imtasi darbų: organizuotas komitetas, pradėtos rinkti lėšos, kad muziejaus rūmai kartu su bibliotekos rūmais pagal K. Reisono projektą būtų pastatyti Aušros alėjoje.
Zubovai kaip tik buvo Šiauliams padovanoję Didždvario parką su viena išlyga, kad parkas kaip poilsio zona toliau funkcionuotų ir kad jame būtų galima pastatyti tik vieną pastatą – muziejaus ir bibliotekos rūmus. Išlygoje buvo griežtai nurodyta, kad rūmai turėtų būti pastatyti maždaug toje vietoje, kur dabar stovi „Aušros“ skulptūra.
Ir jau buvo rūmams surinktos lėšos, parengtas projektas, pradėti darbai – iškasta pamatų duobė. Tačiau taip susiklostė, kad tuomet keitėsi miesto valdžia ir naujieji politikai nusprendė, jog mieste labiau trūksta mokyklų nei muziejaus. Rūmai taip ir nebuvo pastatyti.

Aušros alėjoje
Tačiau tuo pat metu miesto valdžia turėjo nuspręsti, kurgi dėtis „Aušros“ muziejui, nes eksponatų gausėjo – juos dovanojo žmonės, rinko muziejininkai. Ir nusprendė muziejui skirti patalpas – pusrūsyje keletą kabinetų ekspozicijai ir saugyklai – Aušros alėjoje pastatytoje naujoje pradžios mokykloje (dabartiniuose Aušros alėjos rūmuose). Vėliau muziejui plečiantis buvo skirtos papildomos patalpos ir dalyje pirmojo aukšto.
Taip po truputį muziejus pradėjo stumti mokyklą iš to pastato, kol iki Antrojo pasaulinio karo praktiškai ir užėmė jį visą.
„Aušros“ muziejaus rūmų klausimas visą tą laiką taip ir buvo pakibęs, nes mokyklos pastatas nebuvo pritaikytas muziejaus funkcijoms. Todėl idėja pastatyti rūmus ir toliau gyvavo.
Aišku, karas pristabdė visus projektus, nes ir Aušros alėjos pastatas sudegė. Gerai dar, kad eksponatai buvo išslapstyti įvairiose Šiaulių vietose.

Antrasis projektas
Pokaryje, 1946–1954 metais, muziejaus rūmų klausimas pradėtas spręsti. Tuometinė Šiaulių valdžia patvirtino miesto generalinį planą ir skyrė muziejaus rūmams didelį sklypą patogioje gražioje vietoje – Dvaro ir Varpo gatvių kvartalą, šiek toliau už dabartinio TEO pastato.
Jau buvo ir parengtas projektas, ir dokumentacija sutvarkyta, ir gauti visi leidimai statyti.
Vėliau buvo paruoštas projektas muziejaus reikmėms pritaikyti išlikusius liuteronų maldos namus Vilniaus ir Žemaitės gatvių sankirtoje.
Tačiau situacija taip susiklostė (kodėl – neaišku), kad statyti muziejaus rūmus atsisakyta. O ir liuteronų maldos namai neatiteko muziejui, nes rekonstruojant Vilniaus gatvę jie buvo tiesiog nugriauti ir iš dalies integruoti į universalinės parduotuvės pastatą.

Vėl Aušros alėja
Ir „Aušros“ muziejui teko sugrįžti į jau suremontuotus Aušros alėjos rūmus. Bet tai įvyko tik 1966 metais.
O iki tol 1955 metais muziejui buvo perduoti Venclauskių namai, kuriuose po ketverių metų buvo atidaryta pirmoji pokarinė muziejaus ekspozicija. Vėliau šiuose namuose įsikūrė Archeologijos, Etnografijos, Liaudies meno ir Istorijos skyriai. O apie 1986 metus čia atidaryta pirmoji muziejaus istorijoje dailės ekspozicija.
Venclauskių namai buvo pirmoji bazinė muziejaus vieta.
1967 metais „Aušros“ muziejui buvo perduotas Žaliūkių muziejus. Po remonto jame atidaryta malimo ekspozicija nuo geležies amžiaus iki dabartinių laikų.
1976 metais prie „Aušros“ muziejaus buvo prijungtas visuomeninis Lietuvos fotografijos meno draugijos Šiaulių skyriaus muziejus, kuris po metų „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriumi ir vadinamas Fotografijos muziejumi.
Devintajame XX amžiaus dešimtmetyje miesto valdžia nusprendė muziejui perduoti ir memorialinį poeto J. Krikščiūno-Jovaro muziejų.
Ir kadangi „Aušros“ muziejui vis trūko parodinių erdvių, tam buvo pastatyti Parodų rūmai.

Trečiasis projektas
Taigi „Aušros“ muziejus plėtėsi, eksponatų daugėjo, o pastatai nebuvo pritaikyti jo vis augančioms reikmėms. Nors tuo metu Parodų rūmai kiek išsprendė problemą, tačiau eksponatams, saugykloms erdvių labai trūko.
Todėl 1989 metais vėl pradėta kalbėti apie muziejaus rūmų statybą. Architektai audringai diskutavo, kur turėtų būti muziejus, ar reikėtų rekonstruoti ir praplėsti Aušros alėjos rūmus priestatu. Buvo siūloma rūmus statyti Kaštonų alėjoje – čiuožyklos vietoje, buvo siūloma muziejui pritaikyti įvairius pastatus.
Ir tie siūlymai nebuvo tušti, nes muziejaus rūmų statybai jau buvo skirtas finansavimas.
Tačiau kol vyko diskusijos, prasidėjo Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpis, tad kalbomis viskas ir pasibaigė, nes muziejaus rūmų statyboms finansavimas buvo skirtas iš sąjunginio biudžeto.

Aštuoni padaliniai
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę besitraukianti sovietų kariuomenė paliko daug įvairaus nekilnojamojo turto. Viena to turto dalis – unikalus, autentiškas Chaimo Frenkelio vilos pastatas – miesto kūrybinių žmonių ir politikų iniciatyva buvo perduotas muziejui. Perduotas todėl, kad muziejus galėtų plėtoti savo veiklą ir kad priklausydamas Kultūros ministerijai prižiūrėtų ir tvarkytų šį pastatą ne iš miesto biudžeto.
Paskui susidarė tokia situacija, kad buvo nuspręsta, jog Parodų rūmai turi tapti savarankiška galerija. O muziejui atiteko visuomeniniai muziejai su suformuotomis kolekcijomis ir pastatais – Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas“ įkurtas visuomeninis Dviračių muziejus ir visuomeninis Radijo ir televizijos muziejus.
Aišku, tie muziejai su „Aušros“ muziejumi nebuvo susiję, tačiau vykstant ekonominėms reformoms jie liko be globos ir pagal Muziejų įstatymą juos reikėjo prijungti prie artimiausio valstybinio muziejaus.
Todėl dabar Šiaulių „Aušros“ muziejus turi aštuonis padalinius, kurie yra išsibarstę po visą miestą: Chaimo Frenkelio vila, Venclauskių namai, Aušros alėjos rūmai, Radijo ir televizijos muziejus, Fotografijos muziejus, Dviračių muziejus, Žaliūkių malūnas ir Poeto Jovaro namas.
Tai visas kompleksas pastatų, kuriuose vykdoma muziejinė veikla: įrengtos ekspozicijos, saugyklos ir rengiamos edukacinės programos.

Tai, ko nebėra
Apskritai „Aušros“ muziejus turėjo ir daugiau padalinių, nes buvo priglobęs įvairaus turto visoje Lietuvoje.
Pavyzdžiui, muziejui labai ilgai priklausė Pakruojo dvaras, kol prieš 7–5 metus jis Vyriausybės nutarimu buvo perduotas Pakruojo rajono savivaldybei.
Priklausė ir Kupiškio muziejus, ir Vinkšnėnuose Povilo Višinskio memorialinis namas, ir Dionyzo Poškos „Baubliai“, kol jau nepriklausomos Lietuvos laikais buvo perduoti rajonų savivaldybėms.
Savivaldybės nelabai norėdavo perimti tuos muziejus, bet kai atsirado galimybė gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų, tada to noro šiek tiek atsirado.
O paaiškinti, kodėl tuos padalinius mes perdavėme, labai paprasta. Tiesiog „Aušros“ muziejui buvo per daug sudėtinga disponuoti tuo turtu ir Kelmės, Šilalės, Kupiškio rajonuose ar Pakruojyje organizuoti veiklą – daryti parodas, ekspozicijas ir visa kita.
O kodėl Šiaulių „Aušros“ muziejui šie gan tolimi objektai buvo priskirti? Nes taip nuspręsdavo tuometinė Kultūros ministerija ar Ministrų Taryba ir muziejaus nuomonės dėl to net neklausdavo.
Tai buvo vienas iš būdų minėtus objektus išsaugoti, nes šiame Lietuvos regione „Aušros“ muziejus yra ir buvo vienas iš nedaugelio valstybinių muziejų, nes tokia muziejaus misija – saugoti.
Be to, „Aušros“ muziejus visada buvo laikomas labai rimta institucija, turinčia kompetentingus darbuotojus.
Juk ne veltui „Aušros“ muziejus vienas iš nedaugelio, kuris priklausė Lietuvos Mokslų Akademijai. Akademijos Vrublevskio bibliotekos Rankraščių skyriuje didelė dalis medžiagos yra iš mūsų muziejaus. Ten ne vienu sunkvežimiu išvežtas pagrindinis mūsų archyvas: senieji rankraščiai, miesto savivaldybės archyvas, dvarų archyvai...

Ketvirtasis projektas – kol kas tik idėja
Ir dabar idėja statyti „Aušros“ muziejaus rūmus nėra išblėsusi.
Juk muziejus neturi rimtos reprezentatyvios parodinės erdvės, kurioje galėtų pristatyti savo ir atvežtas iš Europos, pasaulio muziejų parodas.
Kol kas parodoms šiek tiek naudojama Ch. Frenkelio vila, po rekonstrukcijos prasiplės Fotografijos muziejaus parodinės erdvės. Tačiau tai neišsprendžia problemų.
Jei turėtume bazinį reprezentatyvų centrą, išsispręstų ir saugyklų klausimas, nes dabar sąlygos nėra tinkamos saugoti sukauptus eksponatus.
Kaip šias problemas išspręsti, yra nemažai pamąstymų. Pavyzdžiui, rūmai šalia reprezentacinių objektų – Savivaldybės ir Katedros. O galbūt pavyktų rekonstruoti Aušros alėjos rūmus, juos praplėsti, pritaikyti saugykloms. Arba įrengti daugiau nei penkių šimtų kvadratinių metrų parodinę erdvę Ch. Frenkelio vilos palėpėje.
Ir, aišku, esame atviri kitiems pasiūlymams.

Ir apie vaiduoklius
„Aušros“ muziejaus pastatai turi savo kvapą, savo istoriją, savo vaiduoklius. Kai rengėme ekspoziciją Chaimo Frenkelio viloje ir muziejininkams tekdavo dirbti iki vėlumos, tai jie pasakojo, kad ten kažkas nematomas vaikščiojo ir vis beldėsi.
Žinoma, Žaliūkių malūne kartais velniai sušmėžuoja. O apie Venclauskių namus yra pasakojama įvairių istorijų – juk čia ne tik Venclauskiai, bet ir daug kitų įdomių žmonių gyveno. Todėl šiuose namuose itin gera aura.

2012-12-07 43

1933 m. ,,Aušros“ muziejus įsikūrė pradžios mokyklos pastate Aušros“ alėjoje.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

2012-12-07 02

1946 m. patvirtinta Šiaulių ,,Aušros“ muziejui reikalingo sklypo schema Aušros alėjos ir Dvaro g. Kampe.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

2012-12-07 03

1950 m., ,,Aušros“ muziejui buvo paskirtas liuteronų evangelikų bažnyčios pastatas Vilniaus ir Žemaitės gatvių kampe (Vilniaus g. 204). Projektuota muziejų aptverti tvora.
 „Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

2012-12-07 04

1954 m. prie bažnyčios planuota statyti ,,Aušros“ muziejų.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

2012-12-07 27

Muziejaus ir bibliotekos rūmai pagal K. Reisono projektą.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

2012-12-07 232012-12-07 24

Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus steigimo aktas.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94592824
Į viršų