Vilija Ulinskytė–Balzienė: „Nors pirmieji laikini fotografų paviljonai Šiauliuose atsirado tik apie 1920–1921 metus, tiesiog neįtikėtinai sparčiai, suvokiant to laiko situaciją, apie 1930 metus mieste jau buvo apie 15 paviljonų.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė–Balzienė pasakoja apie apie tarpukaryje Šiauliuose dirbusius profesionalius ir mėgėjus fotografus.
– Po Pirmojo pasaulinio karo fotografija, ir kaip verslas, ir kaip laisvalaikio pomėgis, ir kaip kūrybos priemonė, Šiauliuose labai išsiplėtojo. Tai lėmė keletas objektyvių veiksnių. Pirma, pati fotografija atpigo, supaprastėjo, tapo prieinamesnė. Antra, tai lėmė ekonomikos vystymasis, miesto plėtra – daugėjo gyventojų, didėjo jų poreikiai. Ir apskritai tarpukaris buvo toks dinamiškas laikas, kai buvo labai ryškus progresas visose gyvenimo sferose.
Aišku, tai atsitiko ne iš karto, nes pirmieji metai po karo buvo pakankamai sudėtingi: atstatinėjamas sugriautas miestas ir pagaliau tuo metu dar tik pati valstybė, visos jos institucijos.
Todėl tuo pakankamai sudėtingu laikotarpiu Šiaulių fotografai įsirengdavo tik laikinus paviljonus, po to, jau atsistoję ant kojų, išplėtoję savo verslą, įsirengdavo ir ištaigingesnes nuolatines ateljė.
Nors pirmieji laikini fotografų paviljonai Šiauliuose atsirado tik apie 1920–1921 metus, tiesiog neįtikėtinai sparčiai, suvokiant to laiko situaciją, apie 1930 metus mieste jau buvo apie 15 paviljonų.
Pirmojo tarpukario dešimtmečio ateljė atidarė ir kai kai kurie fotografai, čia dirbę jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tai Berelis Abramovičius (tarpukaryje tapo Abromavičiumi), turėjęs fotoateljė Tilžės gatvėje, dabar jau nebesančiame pastate šalia berniukų gimnazijos, vėl įsikūrė senojoje vietoje. Kitas prieš karą Šiauliuose dirbęs fotografas Maksas (Mordchelis) Rubinšteinas po karo atidarė fotoateljė dabartinės Varpo ir buvusios Rinkos gatvių sankryžoje. Chaimas Zaksas po karo tęsė savo veiklą Pašto gatvėje.
Šie trys fotografai tęsė savo veiklą ir, aišku, atsirado visa plejada naujos kartos fotografų, kurie pradėjo dirbti šioje srityje jau tarpukariu.
Paminėjau skaičių 15, kuris yra labai sąlyginis, užfiksuotas tik tam tikru momentu, nes vienos ateljė užsidarė, kitos atsidarė, buvo keičiami jų pavadinimai arba keitėsi jų savininkai. Todėl tas skaičius kito, bet ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje Šiauliuose buvo 15–20 profesionalių fotoateljė.
Tarpukaryje fotografija buvo labai populiari, nes tapo pakankamai prieinama ir paprastiems žmonėms.
Fotografavosi visi ir buvo populiari ne tik studijinė fotografija, bet ir įvairūs užsakomieji darbai: įvairių įstaigų darbuotojų vinjetės, albumai ir veiklos albumai, gimnazistų klasių, abiturientų vinjetės ir šiaip fotografijos, visokiausių švenčių nuotraukos.
– Ar tie profesionalai fotografai turėjo atitinkamą išsilavinimą?
– Labai įvairiai. Minėti trys, kurie pradėjo savo veiklą iki Pirmojo pasaulinio karo, dažniausiai savo amato buvo išmokę pas anksčiau dirbusius profesionalus padirbėję pameistriais.
Buvo ir baigusiųjų atitinkamus mokslus. Pavyzdžiui, vienintelė moteris fotografė, turėjusi Šiauliuose savo studiją, Sošana Zaksaitė (minėto Zakso dukra) mokėsi ne tik iš savo tėvo, bet ir dar Rygoje fotografiją studijavo.
Tiesa, Šiauliuose ji dirbo labai trumpai – metus ar porą, paskui išvyko į Izraelį, kur irgi įkūrė savo fotoateljė.
Buvo ir tokių fotografų, kurie atėjo į šį verslą iš pradžių užsiėmę mėgėjiška fotografija.
Iš principo diplomo ar sertifikato iš jų niekas nereikalavo – viską sureguliuodavo rinka.
– Ar tuo metu atsirado ir fotomenininkai, ir pradėtos rengti fotoparodos?
– Taip, tarpukaris yra tas laikas, kai pradėtos organizuoti fotografijų parodos. Jei anksčiau fotografija kaip eksponavimo priemonė neturėjo auditorijos ir jos galimybės buvo pakankamai ribotos, tai tarpukaryje ir diskusija, ar fotografija yra menas, palaipsniui nuslopo ir, be abejo, atsirado žmonių kurie fotografija užsiėmė ne dėl verslo, ne dėl pragyvenimo, o grynai dėl meninių aspiracijų.
Kai kalbame apie tarpukario meną, dailę ir fotografiją Šiauliuose, tai žinoma, pats ryškiausias to laiko menininkas yra Gerardas Bagdonavičius.
Jis per Pirmąjį pasaulinį karą Jaroslavlyje susidūrė su fotografija, ten įgavo įgūdžių ir, grįžęs į Šiaulius, be dailės pagrindų dėstė ir fotografijos pagrindus. Be to, G. Bagdonavičius tuomet pats pasidarė savadarbį fotoaparatą – ir ne vieną. Mūsų muziejaus fonduose ir tie savadarbiai aparatai, pagaminti ir iš kartono, ir iš medžio. Pirmam savo fotoaparatui G. Bagdonavičius kaip lęšius panaudojo savo akinių stiklus. Buvo pasidaręs ir didintuvą.
G. Bagdonavičius buvo aistringas fotografas, kuris neieškojo lengvų kelių, o ieškojo individualios saviraiškos ir daug eksperimentavo. Pavyzdžiui, spausdino fotografijas ir per tabako popierių, ir kitaip. Buvo jis tikras avangardistas, kuris ieškojo individualios fotografavimo technikos ir išraiškos.
Kitas įdomus fotografas profesionalas buvo Kostas Cerpinskis. Jis fotografavo meniniams atvirukams.
Menine fotografija užsiėmė vadinamieji mėgėjai. Pavyzdžiui, Jonas Dvariškis buvo stiprus portretistas, jis dalyvaudavo fotoparodose.
– Kada Šiauliuose surengta pirmoji fotografijų paroda?
– Pirmoji paroda organizuota 1933 metais Mergaičių gimnazijos salėje, antrajame aukšte. Ją surengė „Putpelės“ draugija, kurios veikloje dalyvavo Kazys Jarašiūnas, Juozas Miltinis, Danutė Venclauskaitė, Peliksas Bugailiškis, Česlovas Liutikas ir daug kitų visuomenės veikėjų, teatro, meno atstovų.
Draugijos tikslas buvo per kultūrinę, meninę veiklą populiarinti etnografinius, tautinius dalykus. Todėl surengta fotografijų paroda buvo sudėtinė draugijos pirmojo pasirodymo viešumoje dalių.
Organizuojant parodą buvo nuveiktas didžiulis darbas: K. Jarašiūnas per spaudą kvietė į ją fotografus mėgėjus, net asmeniškai jiems skambino.
Iš viso parodoje dalyvavo 65 mėgėjai iš visos Lietuvos ir devyni iš jų buvo šiauliečiai (K. Jarašiūnas, J. Dvariškis, inžinierius Janavičius ir kiti, kurie kaip fotografai vėliau beveik nebuvo minimi).
Tai buvo grandiozinė paroda ir ji išsiskyrė tuo, kad joje dalyvavo visos Lietuvos fotografai mėgėjai. Pirmoji grupinė fotoparoda tarpukaryje buvo surengta Kaune, bet joje dalyvavo fotografai tik iš Kauno regiono.
– Tai tarpukaryje Šiauliuose buvo labai daug fotografų mėgėjų?
– Fotografinis judėjimas Šiauliuose plėtojosi palaipsniui ir apėmė vis platesnius miestiečių sluoksnius. Pavyzdžiui, prie „Aušros“ muziejaus, Kraštotyros draugijos buvo sukurta fotosekcija, kuri organizuodavo kursus fotomėgėjams, jų kūrybines išvykas po Šiaulių apylinkes ir kūrybines, sakykim, stovyklas.
Tuo metu muziejus turėjo daug talkininkų, kurie padėdavo rinkti eksponatus. Ir tarp jų, žinoma, buvo tos fotosekcijos narių.
O kad tuo metu buvo labai daug fotografų mėgėjų, nesunku suprasti. Pavyzdžiui, jei tuomet fotoaparatai profesionalams kainavo šešis šimtus litų (milžiniškus pinigus), tai mėgėjai galėjo nusipirkti aparatų ir už kelias dešimtis litų.
Todėl iš to meto, kai fotografija tapo prieinam mėgėjams, muziejuje turime ir jų darytų kasdienybės, nuoširdžių, kartais naivių nuotraukų, kurios labai žavingai atspindi laikmetį – nerežisuotą tikrą, ir iš vidaus.
Beje, patys mėgėjai fotojuostų neryškindavo ir patys fotografijų nedarydavo – nešdavo į Šiauliuose buvusias fotolaboratorijas. Štai G. Bagdonavičius, J. Dvariškis irgi naudodavosi Zilbermano fotolaboratorijos pastangomis.
(Bus daugiau.)

Apie Fotografijos muziejų
Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje – Fotografijos skyriuje – kaupiami Lietuvos fotografijos istoriją ir Šiaurės Lietuvos istoriją ir kultūrą atitinkantys eksponatai.
Senųjų fotografijų rinkinyje yra daugiau kaip 7 000 eksponatų, datuojamų daugiausia iki 1940 m. Seniausi rinkinio eksponatai – dagerotipiniai portretai ir ferotipai, gausi iki 1915 m. Lietuvos miestuose ir miesteliuose dirbusių fotografų darbų kolekcija. Vertingą rinkinio dalį sudaro nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpio (1918–1940) fotografų Kazio Daugėlos, Povilo Karpavičiaus, Vinco Uždavinio, Petro Babicko, Gerardo Bagdonavičiaus, Balio Buračo, Juozo Daubaro, Petro Ločerio, Karlo Baulo ir kitų darbai. Rinkinyje saugomi ir įvairių laikotarpių fotografijų albumų pavyzdžiai. 2009 m. į šį rinkinį perkelta daugiau kaip 15 000 Šiaulių „Aušros“ muziejaus fototekoje bei Naujosios istorijos sektoriuje saugomų fotografijų, kuriose vyrauja įvairių laikotarpių Šiaulių ir Lietuvos vietovių vaizdai, įvykių fiksacija, žymių žmonių portretai, yra albumų, vinječių.

Vienatvė. Fot. G. Bagdonavičius, 1936 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Tiltas. Fot. G. Bagdonavičius, XX a. 4 deš.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Potvynis seno parko kertelėje. Fot. G. Bagdonavičius, Šiauliai, 1936 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Vinjetė, Šiaulių valstybinės gimnazijos VII laida. Fot. M. Rubinšteinas, 1926 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Aktorės Potencijos Pinkauskaitės portretas. Aut. G. Rivkindas, XX a. 4 deš.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Liucijos Gaputytės portretas. Aut. B. Abramovičius, apie 1921 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Pastatas Tilžės g., buvęs tarp Berniukų gimnazijos ir Rūtos fabriko, kuriame iki I pasaulinio karo ir ir tarpukariu veikė Berelio Abramovičiaus (Abramavičiaus) fotoateljė.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Vilniaus gatvė pro Zilbermano laboratorijos pastato langą. Matosi Giršo Rivkindo fotoateljė. Fot. Stasys Ivanauskas, XX a. 4 deš.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Motociklininkai, išsirikiavę Tilžės gatvėje, ruošiasi išvykai į Rygą. Aut. Fotografas mėgėjas J. Papievis, 1934 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr

Fotografijos muziejaus pastatas (dešinėje) tarpukariu. Fot. Mauša Fligelis, 1935 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Skaudvilės, Tytuvėnų, Kelmės apylinkių čigonai–arklių mainytojai vyksta į jomarką Šiauliuose. Antrame plane matyti Sošanos Zaksaitės fotoateljė, kurią vėliau perėmė M. Chotimlianskis. Fot. V. Vaitekūno, 1936 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Šiauliai, Varpo ir Vilniaus gatvės sankryža. Zilbermano optikos ir fotografijos reikmenų prekyba ir fotolaboratorija. Fot. nežinomas, apie 1936 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Neapmokamų kirpimo, siuvimo, siuvinėjimo ir adymo kursų „Singer“ firmos mašinomis mokinių portretas. Fot. „Grožybė“, apie 1925–1930 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Amatininkų mokyklos trečiojo kurso mokiniai Vytauto Didžiojo metais. Aut. M. Paukštys, 1930 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Šiaulių gimnazisčių portretas. Fot. Chaimas Zaksas, apie 1930 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Šiaulių Aštuntojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko kariai. Fot. M. Rubinšteinas, 1928 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Šiaulių „Maisto“ fabriko bokštas. Fot. G. Bagdonavičius, 1933 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Fotografuota iš Šiaulių bažnyčios bokšto. Fot. Jonas Dvariškis, 1934–1940 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Merginos portretas. Aut. Girša Rivkindas, 1939 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Be pavadinimo. Fot. Jonas Dvariškis, 1934–1940 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Fotografuota Vilniaus gatvėje. Fot. Jonas Dvariškis, 1934–1940 m.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.