Kultūros ministro įsakymu patvirtinta Nacionalinė literatūros programa, kurioje nustatytos svarbiausios Lietuvos literatūros plėtros kryptys artimiausiems 5 metams: dėmesys vaikų ir jaunimo literatūros kūrimui ir sklaidai bei lietuvių literatūros žinomumo pasaulyje didinimui.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Programą rengė ne tik įvairių kultūros institucijų atstovai, bet ir rašytojai, literatūrologai, bibliotekų ir leidybos sektorių atstovai, tad numatyta remti ir literatūros kūrėjus bei sudaryti jiems sąlygas kurti ir tobulėti.
O kol kas rašytojai ir bibliotekos ypatingo valdžios dėmesio nei nacionalinei literatūrai, nei jos kūrėjams nepastebi.

Rašytojams reikia išgyventi
Šiaulietė vaikų rašytoja Lina Žutautė teigia, kad kaip ir visiems dirbantiems žmonėms, vaikų literatūros kūrėjui turėtų būti sudarytos elementarios sąlygos išgyventi.
„Rašytojas turi turėti būtinas sąlygas, kuriose jis galėtų kurti – kad būtų ko pavalgyti, kur gyventi ir susimokėti visus mokesčius. Vėliau priklauso nuo fantazijos, kaip jis viską įgyvendina“, - sako L. Žutautė. Ypatingo valstybės dėmesio rašytoja nepastebėjo, tačiau po neseniai pateiktos paraiškos stipendijai gauti, gavo paramą.
„Anksčiau nesikreipiau į valstybę, net nesugalvojau, kad į valstybę galėčiau kreiptis paramos, kadangi turiu meno kūrėjo statusą. Aišku, būtų gerai, jeigu valstybė galėtų daugiau skirti paramos rašytojams, suteiktų lengvatų. Kreipiausi į ministeriją – kūrybinei kelionei reikėjo dalies pinigų, tad ir gavau. Tai čia toks pirmas kartas. Didesnę dalį sumos gaunu iš leidyklos, o likusią sumą kompensuoja valstybė“, - teigia L. Žutautė.

Knyga gali atbaidyti
Pasak rašytojos, įvairios skaitymo skatinimo akcijos visuomet prisideda prie skaitymo plėtros, o ir skaitymo situacija nėra tragiška. „Yra skaitančių vaikų, yra ir neskaitančių. Tas procentas kartais kinta į vieną pusę, o kartais į kitą. Vaiko įtraukimas į skaitymą ypač priklauso nuo šeimos. O jeigu valstybė mažintų mokesčius, tai šeimos galėtų sutaupyti. O sutaupiusios galėtų nusipirkti daugiau knygų – ir suaugusiems, ir vaikams“, - sako rašytoja.
Anot L. Žutautės, kad knyga pritrauktų vaikų, ji turi atitikti jų amžiaus skaitymo standartus. „Vaiko knygai būtinos iliustracijos. Neseniai teko tuo įsitikinti – nupirkau sūnui knygą. Teksto turinys įdomus, tačiau sūnus pasakė, kad knygos neskaitys – nėra nė vienos iliustracijos, o perkant knygą man sakė, kad tai labai įdomi knyga berniukams apie viduramžius (mano sūnus domisi istorija). Pagalvojau, kad turėtų būti labai įdomu. Bet reikės truputį palaukti, kol sūnus paaugs“, - sako L. Žutautė.

Situacija bibliotekose
Nacionalinėje literatūros programoje numatyta skatinti skaitymą, sudaryti geresnes sąlygas skaitytojams susipažinti su turtinga šalies ir pasaulio literatūra bei stiprinti literatūros ir jos sklaidos srityse veikiančias institucijas. Pagrindiniais šios programos tikslais įvardyti visuomenės kultūrinio raštingumo bei kūrybiškumo ugdymas, lietuvių literatūros reikšmės bei prestižo stiprinimas, grožinės ir humanitarinės literatūros prieinamumo bei skaitomumo šalyje didinimas.
Tad savaime suprantama, kad dėmesio turi sulaukti ir biblioteka, nes jai prisivilioti skaitytojus tampa vis sunkiau.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė sako, kad bibliotekoms reikės nemažai pasistengti įgyvendinant šią programą.
„Dabar bibliotekos labiau linkusios į bendradarbiavimą, mokymąsi, inovacijas, tad dažnai tradicinė misija – populiarinti knygas ir būtent skaitymą, tampa nebe pagrindiniu bibliotekos siekiu“, - teigia A. Šiaulienė. Pasak jos, šiandien trūksta tyrimų, susijusių su skaitymu, vis dar išlieka aštrūs bibliotekų komplektavimo ir darbuotojų kvalifikacijos klausimai, nes trūksta lėšų.
„Bibliotekai tapti konkurencinga yra labai sunku. Skaitymo prestižas nei tarp vaikų, nei jaunimo, nei suaugusių nėra didelis, tad jį reikia kelti. Ar mūsų visuomenėje yra svarbus skaitantis žmogus, ar mes tuo džiaugiamės, ar gėrimės, ar kalbame apie tai? Kalbame labai mažai – sakykime, kad ir televizijos programose, ypač populiariose, ar kada nors kalbėta skaitymo tema? O juk įdomi tema: yra literatūros specialistų, eruditų, kurie puikiai išmano, ir nebūtinai jie turi būti specialistai“, - teigia A. Šiaulienė.
Pasak Vaikų literatūros skyriaus vedėjos, bibliotekoje kompiuterija ir internetas gali padėti skaitymo skatinimui. „Naršymas internete yra susijęs su skaitymu. Vienas iš bibliotekos uždavinių – išplėsti skaitymo galimybes naudojant technologijas. Tos naujovės – elektroninės knygos ir ne tik. Svetainėse veikia klausimai „Klausk bibliotekininko“, „Dalinkis savo mintimis“ arba kitos interaktyvios paslaugos, kad galėtumėme bendrauti su vaikais. Skaitytojams lengviau atrasti biblioteką per technologijas“, - sako A. Šiaulienė.

Paramos ieškoma kitur
Anot Vaikų literatūros skyriaus vedėjos, biblioteka turi bendrauti su verslo struktūromis, švietimo įstaigomis, pradedant mokykla ir baigiant universitetu. „Skaitymo niekada nepadarysi populiaraus be partnerių. Labai mažai atsiranda biblioteką remiančių įstaigų, o jei remia, tai labai mažai. Rimtų rėmėjų sunku rasti tiek rengiant edukacines programas, tiek siekiant gauti naujų knygų. Rūpintis skaitymu nėra lengva – nuo senų laikų Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijos yra atskiros respublikos, tad sunku suderinti jų veiklą rengiant naujus planus bibliotekoms. Šios įstaigos turi „sueiti“ į krūvą“, - teigia A. Šiaulienė.