Zita KATKIENĖ
Akcija „Obuolio diena“, akcija „Pasiūlyk draugui obuolį“, stendas paroda „Linksmosios daržovės“, popietė „Sveiko maisto stalas“, piešinių paroda „Sveikas maistas – sveika šeima“, popietė „Rudens derlius – sveikata“, viktorina „Geriau morka nei saldainis“, pokalbis „Sveikas maistas, koks jis?“, popietė „Sveikas maistas – energijos šaltinis“, viktorina „Sveika mityba“, popietė „Skanių ir maistingų valgių šalis“, paskaita „Sveiko maisto pagrindai“, popietė „Sveikas maistas lietuvių tradicijose“, popietė „Sveikuolių virtuvėlė“, popietė „Žolelių arbatos ir sveikuoliškų skanėstų degustacija“, sveiko maisto rytmetis „Sveikas maistas visiems“, rytmetis „Gaminu skaniai, gyvenu sveikai“, rytmetis „Sultys – sveikatos šaltinis“, „Rudens gėrybės – sveikatos šaltinis“, vitaminų diena „Obuoliuko šventė“, rytmetis „Sveikata arbatos puodelyje“, sveikos mitybos patiekalų paroda-degustacija...
Ir tai dar ne visi renginiai, kuriuos sveikos gyvensenos puoselėtojai rengė lopšeliuose-darželiuose, mokyklose, klubuose visą spalio mėnesį, kuris Šiauliuose paskelbtas sveikatos stiprinimo mėnesiu.
Akivaizdu, jog sveikai mitybai jau skiriama daug dėmesio, kad sveika mityba iš sveikos gyvensenos puoselėtojų klubų virtuvių jau keliauja ir ant vaikų stalų. Bet ar tai tikra? Skeptikai sako, jog sveika mityba šiandien – tik mados klyksmas. Pasigaminę vieną kitą patiekalą, paskanavę ir pasigardžiavę, toliau valgo įprastą „skanų“ maistą, nuo kurio lūžta parduotuvių lentynos. O lietuviai, kol sveikata leis, tikrai neatsisakys nei cepelinų su spirgučiais, nei kugelio su paukštienos šlaunelėmis ir riebiu padažu...
Žmogaus teisė – rinktis ar nesirinkti sveikos mitybos tradicijas. Daug blogiau, kai žmogus yra įsitikinęs, jog pasirinko galimybę maitintis sveikai, ir sužino, jog buvo apgautas. Tuo įsitikino ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, vykdantys maisto taršos stebėsenos programą. Atsitiktinai atrinkti ekologiški ilgagrūdžiai ryžiai, ekologiški spelta kviečiai bei jų miltai, ekologiški rupūs kvietiniai miltai, ekologiškos manų kruopos su sėlenėlėmis, kurias gamina ir platina Pasvalyje įsikūręs „Ustlukių malūnas“.
Mėgsta sveikos gyvensenos propaguotojai iš ilgagrūdžių ryžių patiekalus, kepa sveikuoliškus pyragus ir iš spelta kviečių ir jų miltų. Ir visada yra tikri, jog patiekalams naudoja sveiką produktą. Nes koks tikslas gaminti sveikuolišką patiekalą, jei jo ingredientai – iš modifikuotų ar užterštų produktų. Šį kartą nustatyta, kad ekologiškuose produktuose pesticidų - metilpirimifoso liekanos. Šis pesticidas naudojamas, kovojant su kenkėjais grūdų sandėliuose. Maisto specialistai teigia, jog nors pesticidų liekanos ir neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų ir žmogaus organizmui aptiktas kiekis nėra pavojingas, tačiau jų visiškai negali būti ekologiškuose produktuose.
Nors kviečius perdirbusi ir ryžius bei kitus produktus fasavusi bendrovė išplatintą užterštą produkciją greitai surinko iš prekystalių – apgautųjų ratas tikrai nemažas. Nes visi šie produktai parduodami dideliuose, populiariuose prekybos centrų tinkluose, kurie ir patys garantuoja labai greitą nesaugaus gaminio šalinimą iš prekybos, - apgautųjų ratas didelis.
Ir net nereikia apgautųjų skaičiuoti – pakanka ir vieno kūdikėlio, kuriam mama išvirė manų košės, tikėdamasi, kad vaiką pamaitins sveikai ir gardžiai. Pasirodo – mažylis gavo pesticidų dozę...
Nieko nėra skaudžiau už apgaulę vidury baltos dienos. Tada žmogus ir savimi jau negali tikėti, nes niekada nesi tikras, ar tai, ką renkiesi, yra tikrai tai, kas... siūloma. Psichologai teigia, jog ir paranoja gali užklupti, kai žmogus nuolat išgyvena nepasitikėjimo jausmą.
Nors netikėti žmonės jau įprato. Senokai jau įprato netikėti politikų kalbomis, moka saugotis ir telefoninių sukčių. Nors apgautųjų ar apviltųjų visada pasitaiko. Ir žmogui labiausiai juk apmaudu ne dėl to, kad liko apgautas, bet dėl to, kad šventai tikėjo tuo, kas jam sakoma, tuo, ką renkasi.
Juolab, kad ir klysta dažnai ne tie, kurie daug dirba, bet ir tie, kurių tikslas... apgauti.
Ar visi sportininkai tiki, kai teisėjo klaida nulemia jų pralaimėjimą? Ilgai pralaimėjimo kartėlį ryja ir nuryti negali Saulės miesto futbolo ekipa, kurios pralaimėjimą lėmė teisėjo asistento klaidos. Ar tikrai žmogus suklydo, ar tik pagelbėjo priešininkų komandai? Niekas į širdį neįlįs ir tiesos neišaiškins, nors sportininkai mato, jog kamuolys į vartus paleistas po akivaizdžios teisėjo klaidos.
Klysti – žmogiška. Jei klaidų nebūtų, nebūtų daugelio nelaimių, katastrofų, avarijų. Tik ar tas, kuris privirė košės ir dėl ko kaltės nukentėjo kiti: sveikuoliai prisivalgė pesticidų, rinkėjai išrinko į valdžią apsišaukėlį, sportininkai nepateko į finalinę kovą dėl taurės, jaučia nors menkiausią sąžinės graužatį?..
Psichologai sako, jog saikingas kaltės jausmas būdingas visiems žmonėms, nes jis neatsiejamas nuo atsakomybės. Kai žmogus dėl savo klaidos apgailestauja, nereikia jo bijoti – toks bus ir geras darbuotojas, ir draugas, ir patikimas partneris. Kad tik kaltės jausmas neperaugtų į neurozę, kai žmogus ima jausti nuolatinę sąžinės graužatį. Kaip tai močiutei, kuri nusprendžia, jog tada, kai pamatys vaikaičius, tai ir mirti jau galės. Ir apima dukrą kaltės jausmas, nes ji nebežino ką daryti: ar gimdyti, ir suteikti močiutei džiaugsmą prieš mirtį, ar dar palaukti ir leisti jai pagyventi. Bet ir gimdyti juk ne kiekvienai pavyksta, arba dar nesinori tapti mama, dar per anksti. Ir apima kaltės jausmas, nes močiutė juk laukia ir tikisi...
