Sužinojęs, kad prie vandens telkinių Mėnulių rajone nebudi gelbėtojai, Mėnulių meras visas baisiausiai piktas kaip širšinas įpuolė pas Komunalinio skyriaus vedėją: „Reikia prie Mėnulių jūros kuo skubiau pastatyti lentelę su užrašu: „Mielieji poilsiautojai, gelbėtojai prie Mėnulių jūros nebudi“. Neduok Dieve, dar koks nors poilsiautojas nuburbuliuos, paskui mes kalti būsime, kad neįspėjom“.
Komunalinio skyriaus vedėjas bando klausti, ar ne paprasčiau būtų pasamdyti porą gelbėtojų, bet Mėnulių meras dar labiau užsirūstina, net vieną antakį suraukia: „Ar tu nesupranti, kad gelbėtojai kainuoja 60 štukių? Juk biudžete nėra toooookių pinigų!“

Komunalinio skyriaus vedėjas pabrukęs uodegą sprūdina pas Investicijų skyriaus viršininkę. „Meras prie Mėnulių jūros liepė kuo greičiau pastatyti lentelę, įspėjančią, kad nebudi gelbėtojai“, - net nepasilabinęs uždusęs išpoškina Komunalinio skyriaus vedėjas.
„Puiku. Reikės užsakyti galimybių studiją ir parengti investicinį projektą. Yra čia tokia firmelė – padarys greitai ir pigiai – už kokius tris-keturis šimtus tūkstančių. O ta lentelė bus statoma viešosios ir privačios partnerystės būdu ar kaip? O kieno sklype ta lentelė stovės? Kas pagal koncesijos sutartį tą lentelę eksploatuos?“ - šviesius plaukus kresteli Investicijų skyriaus viršininkė.
„Hmmm... Nežinau“, - numykė Komunalinio skyriaus vedėjas.  
„Viskas aišku, reikia kuo skubiau sušaukti Teigiamo Mėnulių miesto įvaizdžio komisiją ir aptarti visas smulkmenas“, - dalykiškai apibendrina Investicijų skyriaus viršininkė.
Nepraėjus nė trims savaitėms Mėnulių savivaldybėje jau posėdžiauja Teigiamo Mėnulių miesto įvaizdžio komisija.

„Mielieji, kadangi klausimas labai skubus, tai iš karto pradėsiu nuo to, kas jau padaryta. Esame parengę investicinį lentelės statymo projektą. Lentelei pastatyti tereikės tik 800 tūkstančių litų, jeigu projektuotojai nepamiršo kokių nors darbų. Mėnulių miesto Tarybos sprendimas skirti šiam projektui lėšų jau paruoštas, kitą savaitę visus sukviesiu į neeilinį Tarybos posėdį šiam klausimui priimti. Investicijų skyriaus viršininkė jau turi galimybių studiją, kuri, tiesa, kainavo 300 tūkstančių litų, bet užtat kaip greitai buvo parengta! Galimybių studijoje numatyta, kad lentelei statyti reikės išpirkti 20 hektarų žemės sklypą. Žemė bus išpirkta iš buvusio Mėnulių mero uošvienės, pavyko labai pigiai nusiderėti: už hektarą paprašė tik po 80 tūkstančių litų. Kadangi tas sklypas yra už keliolikos kilometrų nuo Mėnulių jūros, reikės įrengti privažiavimus. Juos už 2 milijonus litų įrengs firma „Mėnulių greitkelis“, ji jau laimėjo konkursą, o statybines medžiagas pirksime iš Mėnulių miesto savivaldybės tarybos nario, Lakūnų partijos lyderio. Pagal koncesijos sutartį lentelę apsiima eksploatuoti bendrovė „Mėnulių specai“, mes per metus turėsime sumokėti tik pusę milijono litų koncesijos mokesčio, o tada visi rūpesčiai guls ant jų pečių“, - trumpai klausimą pristatė Mėnulių meras.            
„O iš kur viskam gausim pinigų?“ - pasigirdo tęvas balselis.

„Pinigų paskolins Mėnulių bankas, viskas jau suderinta, todėl kliūčių pradėti statybas nematau“, - paaiškino Mėnulių meras.  
„Svarbiausia, kad užrašas ant lentelės atspindėtų teigiamą mūsų miesto įvaizdį. Juk negalima tiesiai šviesiai užrašyti, kad gelbėtojai nebudi. Tai bus banalu ir neatspindės veržlaus Mėnulių miesto įvaizdžio. Be to, labai svarbu ir tinkamas užrašo dizainas, kad dominuotų tinkamos spalvos“, - įsiterpė ir Mėnulių miesto vyriausiasis dailininkas. Jis pasiūlė surengti geriausio lentelės užrašo apipavidalinimo konkursą ir premijuoti tris geriausius darbus pateikusius dailininkus. Pasiūlymui vieningai pritarta.

„Bet juk ne mažiau svarbus ir pats tekstas, - trigrašį įkišo ir Mėnulių miesto kalbos kultūrininkė. - Norint sustiprinti teigiamą įvaizdį, reikia, kad perduodama žinia ant lentutės būtų pozityvi. Pavyzdžiui, „Gera žinia poilsiautojams! Nuo šiol gelbėtojai nebetrikdys Jūsų ramaus skendimo“ arba „Gelbėtojai šiandien nebudi, todėl uošvienes galite drąsiai leisti maudytis vienas“... Sakau, gal reikėtų pasitelkti Mėnulių universiteto protus, gal jie pasiūlys dar geresnių idėjų?“ Kalbos kultūrininkės pasiūlymui vieningai pritarta.
„O ką darysim su ištuštėjusiu gelbėtojų kioskeliu, juk tuščias ir apleistas jis gadins teigiamą įvaizdį?“ - tas pats tęvas balselis vis bandė prie ko nors prisikniedyti.
„Ir apie kioskelį jau pagalvota, - nesutriko Mėnulių meras. - Mėnulių savivaldybės generalinio direktoriaus žmona kioskeliui galės pastatyti antrą aukštą ir įrengti vaistinę.“ Visa posėdžių salė tik pritariamai linksėjo galvomis.

„Nepamiškime, kad šiemet Mėnulių mieste vyks Pasaulinės bulvių mėtymo į taikinį varžybos, suvažiuos aukščiausio lygio sportininkai iš viso pasaulio, todėl užrašas turėtų būti skelbiamas mažiausiai penkiasdešimčia kalbų“, - prabilo salės kamputyje tyliai tūnojęs Sportavimo poskyrio vyriausiasis specialistas.
„Skubiai reikia rasti vertėjus“, - kilo nedidelė panika, tačiau mintį greitai nukreipė Mėnulių miesto vyriausioji daržininkė, kuri priminė, jog lentelę būtina kuo gražiau apsodinti gėlėmis, dekoratyviniais krūmeliais, o naktį viską apšviesti...

„Ir pastatyti šiukšlių dėžę šunų kakučiams dėti, prie jos galėsiu nusifotografuoti rinkimams“, - pagaliau rado ką protingo pasakyti ir Mėnulių miesto mero pavaduotoja.
Visi išsiskirstė patenkinti savimi ir teigiamu Mėnulių miesto įvaizdžiu. Neprabėgo nė dveji metai – ir lentelė jau stovėjo ant Mėnulių jūros kranto...     

Pagaliau valdžia tiesiai šviesiai leido suprasti, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Tai paaiškėjo rajono ir miesto valdžioms susiriejus, kas turi mokėti algas gelbėtojams, budintiems prie Šiaulių rajone esančių vandens telkinių.
Rajono valdžia savo nenorą išlaikyti gelbėtojus aiškino tuo, jog prie rajone esančių ežerų pliuškenasi (suprask, ir skęsta) iš miesto atvažiavę poilsiautojai, tai tegul miestas ir rūpinasi savo gyventojų saugumu. Miesto valdžia irgi pademonstravo neregėtą taupumą – juk prie rajone esančių vandens telkinių maudytis atvažiuoja ir rajono gyventojai. Tai kodėl dabar miestas turi leisti pinigus jų saugumui – tegul sau skęsta, jeigu rajonas nepasamdė gelbėtojų...

Galima pamanyti, kad ginčai vyksta dėl milijonų litų, tačiau paaiškėjo, kad gelbėtojų algoms visam sezonui tereikia kiek daugiau nei 60 tūkstančių litų.
Niekinga suma – milijonus litų į kairę ir į dešinę taškančiai valdžiukei: nei padoraus atkato nuo tokios sumos nepaimsi, o ir giminaičių į gelbėtojus neįtaisysi: ar norės kuris su girtais poilsiautojais po šaltą ir murziną vandenį murkdytis? Čia tai jau ne kokia šilta vietelė Savivaldybėje, kur įdarbinęs saviškį iš karto pašonėje turi dar vieną valdininką, kuris jaučiasi tau skolingas.
Akivaizdu, kad mūsų valdžiai šį kartą pritrūko fantazijos. O tereikėjo tik viską daryti taip, kaip yra įpratusi ir ne kartą dariusi – tada viskas būtų klojęsi kaip iš pypkės. Panašiai, kaip problemą išsprendė Mėnulių miesto valdžia.