Pirmadienį Latvijoje gelbėtojai baigė darbus prekybos centre „Maxima“, kuris sugriuvo ketvirtadienį, nusinešdamas 54 žmonių gyvybes ir sužeisdamas dešimtis kitų, pranešė Latvijos valstybinė ugniagesių gelbėtojų tarnyba (VUGT). Ši kaimyninės šalies nelaimė šokiravo šiauliečius.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Didžiausia gelbėjimo operacija
Pasak VUGT atstovės Viktorijos Šembelės, pirmadienio rytą dar buvo tikrinami du sugriuvusio pastato plotai, šie darbai buvo baigti dieną, praneša DELFI. Gelbėtojams išnaršius visas sugriuvusias struktūras, specialiai apmokyti šunys dar kartą patikrino griuvėsius. Ketvirtadienį prasidėję gelbėjimo darbai truko beveik keturias paras. Juose dalyvavo brigados ir iš kitų Latvijos rajonų. Iš viso gelbėjimo, techninės pagalbos ir koordinavimo darbus atliko 557 pareigūnai. Iš griuvėsių ištraukti 54 žuvę žmonės. Įvairaus sunkumo sužeidimus patyrė 39 žmonės, 29 jų buvo nuvežti į ligoninę. Kitiems medikai pagalbą suteikė vietoje arba kitose medicinos įstaigose. Gelbėdami kitus žuvo ir trys gelbėtojai, 13 buvo sužeista, 11 hospitalizuota. Ši gelbėjimo operacija buvo didžiausia per 20 VUGT veiklos metų.
Pradėtas baudžiamasis tyrimas, tikrinamos trys galimos pastato griuvimo priežasčių hipotezės.
Pirmoji – „Maxima“ centro stogas įgriuvo dėl projektuotojų ir prižiūrėtojų klaidų. Antroji – įtariami pažeidimai projekto pirmojo etapo statybos metu. Trečioji – siejama su antrosios projekto fazės darbais, kai ant stogo buvo pradėti apželdinimo darbai.

Ieško nelaimės priežasčių
Šiuo metu įvykio aplinkybės ir priežastys dar tikslinamos. „Mes tikriname visą informaciją, susijusią su priešgaisrinės signalizacijos įsijungimu. Žinome, kad tą dieną parduotuvėje kelis kartus įsijungė priešgaisrinė signalizacija, pirmą kartą tai įvyko 16.21 val. Tokio tipo signalizacija reaguoja į padidėjusią temperatūrą, ugnį, dūmus, dulkes. Ji suveikė ne parduotuvės patalpose, o komplekso rūsyje, kur buvo vykdomi statybos darbai. Mūsų apsaugos darbuotojai patikrino zoną, nurodytą pulte, ir 16.30 val. kreipėsi į šio komplekso priešgaisrinės sistemos būklę prižiūrinčią įmonę. Į įvykio vietą atvykęs kompanijos „Vesman“ atstovas patikrino patalpas ir neradęs ugnies ar dūmų šaltinio konstatavo, kad pavojaus nėra. Dėl šios priežasties evakuacija nebuvo vykdoma“, – sakė „Maxima Latvia“ generalinis direktorius Gintaras Jasinskas.
Jo teigimu, po šio tragiško įvykio bus užsakyta nepriklausoma ekspertizė, kuri parodys, kas yra kaltas ir kas turi prisiimti atsakomybę už šį įvykį. „Paaiškėjus ekspertizės rezultatams, jei bus užfiksuota nors menkiausia klaida, atsiradusi statant pastato konstrukciją, savo iniciatyva užsakysime ir nedelsiant atliksime visų pastatų, kuriuose veikia mūsų parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, papildomą patikrą“, – teigė jis.

Tikrinamos saugos taisyklės
Reaguodamas į tragediją Latvijoje, vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriui Remigijui Baniuliui per 7 dienas organizuoti ir atlikti operatyvius priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi patikrinimus Lietuvos didžiausiuose prekybos centruose ir masinio žmonių susibūrimo vietose. PAGD prie VRM vadovas informaciją ministrui įpareigotas pateikti iki lapkričio 28 dienos.
Taip pat PAGD prie VRM direktoriui pavesta organizuoti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planų veiksnumą, atkreipiant ypatingą dėmesį į tarpusavio sąveiką ir bendradarbiavimą tarp valstybės, savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų, likviduojant panašaus pobūdžio ekstremalias situacijas. PAGD vadovas įpareigotas kreiptis į LR Vyriausybę dėl galimybės papildyti valstybės rezervą resursais ir priemonėmis, skirtomis paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti.

Šiauliečiams neramu
Tuo metu šiauliečiai socialiniuose tinklalapiuose pradėjo dalytis mintimis, kad Latvijoje įvykusi nelaimė juos verčia susimąstyti apie mūsų mieste esančius prekybos centrus. Ne vienas jų prisiminė juodu šešėliu apgaubtą prekybos centro „Saulės miestas“ iškilimą. Statybų metu per mėnesį laiko čia žuvo net trys žmonės. Anot šiauliečių, šio prekybos centro teritorijoje jie ir dabar nesijaučia saugūs – daugiausia baimės kelia kolonomis paremta ir po kelių aukštų pastatu „pakišta“ autobusų stotis.
Ne itin patikimas šiauliečiams atrodo prekybos ir pramogų centras „Akropolis“. Dar šią vasarą iš 7 metrų aukščio nukritęs šio pastato stiklas gerokai apgadino kelis automobilius. Džiugu, kad tuo metu pro šalį nėjo žmonės ir nukentėjusiųjų nebuvo. „Akropolio“ atstovas spaudai Frederikas Jansonas tada tikino, kad toks nutikimas įvyko pirmą kartą, tačiau šalia prekybos centro vaikščioję žmonės tvirtino, kad stiklas dūžta ne pirmą kartą.

KLAUSIAME: Ko pasimokėme iš tragedijos Rygoje?

Reda: „Jaučiuosi saugi“
– Kaip ir kiekvieną kartą, kai išgirsti kažkokią neigiamą informaciją, atsidūsti ir pagalvoji, kaip gerai, kad taip nutiko ne man. Aš pati parduotuvėse jaučiuosi saugi. Kiek žinau, dabar tikrinama įvairių prekybos centrų būklė. Tokie tikrinimai brangiai kainuos, tačiau manau, kad jie būtini, nes jeigu sugriuvo šis prekybos centras, gali sugriūti ir bet kuris kitas.

Birutė: „Šokiravo, kad niekas negelbėjo žmonių“
– Kai išgirdau apie nelaimę Latvijoje, buvau šokiruota. Juk čia ne žemės drebėjimas, ne dar kažkokia gamtos jėga, o tiek daug žuvusių žmonių. Buvau sukrėsta, kai sužinojau, kad žmonės, kurie tuo metu buvo prekybos centre, privalėjo atsiskaityti už pirkinius. Niekas neskubėjo jų gelbėti. Manau, kad čia kalti prekybininkai. Dabar man pačiai baisu eiti apsipirkti.

Petras: „Šiais laikais visko gali nutikti“
– Ši nelaimė manęs nenustebino. Šiais laikais visko gali nutikti. Pats parduotuvėse jaučiuosi saugiai, kadangi į didelius prekybos centrus neinu. Vien pažiūrėjus į „Saulės miestą“ darosi baisu. Kokios plonos kolonos ten sustatytos. Anksčiau statybininkai jei dėdavo kokią plokštę, tai ir matydavai, kad plokštė. O dabar... Gerai, kad bent jau pradėta tikrinti prekybos centrų būklė.

Vitalijus: „Ši nelaimė – statybininkų kaltė“
– Šią nelaimę galiu apibūdinti vienu žodžiu – baisu. Gana baugiai man atrodo ir „Saulės miestas“. Aš galvoju, kad ši Latvijoje įvykusi nelaimė turėtų priversti lietuvius susimąstyti, jog būtina samdyti profesionalius statybininkus. Kad darbai nebūtų daromi „tept lept“. Patys matome to rezultatus.

Anzelmo: „Tokios tragedijos įvyksta retai“
– Pats esu italas. Tačiau apie kaimyninės šalies nelaimę girdėjau. Aš manau, kad tai yra didžiulė tragedija. Žuvo labai daug nekaltų žmonių. O kas kaltas? Mano nuomone, kalti šio pastato projektuotojai. Matyt, buvo per menka jų kontrolė. Po šios nelaimės Lietuvos prekybos centrais pasitikiu. Juk tokios tragedijos dažnai neįvyksta.

Janina: „Užkirs kelią kitoms nelaimėms“
– Kai sužinojau apie prekybos centro stogo griūtį, buvo labai gaila. Iš kitos pusės – apsidžiaugiau. Pagalvojau, ačiū Dievui, kad tai nutiko ne Lietuvoje. Pati parduotuvėse jaučiuosi saugiai. Stengiuosi visada nuginti blogas mintis. Lengviau gyventi, kai mąstai pozityviai. Grįžtant prie nelaimės... Labai gerai, kad yra tikrinama prekybos centrų būklė. Gal tai užkirs kelią dar vienai nelaimei.

Eugenija: „Pradingus elektrai kiltų panika“
– Anksčiau drąsiai vaikščiodavau po prekybos centrus, o dabar vis pagalvoju, ar tikrai ten saugu. Panašus atvejis buvo, kai pietiniame rajone parduotuvėje buvo dingusi elektra. Tada niekas smarkiai nesureagavo. Bet jei taip nutiktų dabar, manau, žmonės tikrai pradėtų panikuoti. Mano nuomone, į statybas būtina žiūrėti atsakingiau. Dabar jos per daug greitos ir nekokybiškos.

Jurgita: „Kokybė nesvarbi“
- Buvo netikėta ir baisu. Iš karto pagalvojau apie save. Juk išeini vakare apsipirkti ir gali nebegrįžti. Tačiau nei dabar, nei anksčiau nejaučiu baimės eiti į prekybos centrus. Lietuviams iš šios nelaimės reikėtų pasimokyti – atsakingiau į viską žiūrėti.