Didžiosios metų šventės – tikras išbandymas mūsų piniginėms, rašo DELFI. Gruodis bene labiausiai finansiškai išsunkiantis mėnuo, per kurį išlaidauti priverčia ne tik išaugusios būsto šildymo kainos, bet ir pasiruošimas šventėms – pramogos, vaišių stalas ir dovanos. Šeimos ir asmeninių finansų ekspertai prognozuoja, kad šiemet Kalėdų kaina bus panaši kaip pernai. Tačiau manoma, kad pinigines atvers daugiau žmonių ir jie galimai išleis daugiau pinigų.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Mažėja taupymo motyvacija
„Šiek tiek yra sumažėjęs nedarbas, turėjo pagerėti mažiausias pajamas uždirbančių žmonių padėtis, o kur dar į mūsų naujuosius prekybos centrus atvykstantys pirkėjai iš kaimyninės šalies – jų išlaidas prekybininkai prideda prie Kalėdų statistikos, neišskirdami. Šiemet taupymo motyvacija yra palyginti mažesnė – palūkanos už indėlius tiesiog neįžiūrimos, juodos dienos baiminamasi mažiau, nuo krizės pradžios praėjo penkeri metai. Ko gero, tai yra laikas, kai materialiai ir moraliai susidėvi buitinė technika“, – prognozėmis apie artėjančių švenčių išlaidas dalijosi šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, finansinė našta švenčių periodu ypatingai slėgs tuos, kurie palyginti didelę dalį savo pajamų skiria būstui išlaikyti. Pavyzdžiui, vieniši žmonės, gyvenantis didesniuose neekonomiškuose būstuose ir vis tik nepatenkantys į socialiai remtinų gretas. Taip pat tuos, kurie savo laiku neatsakingai prisiskolino ir dabar grąžina paimtas skolas. Didesnio pavojaus zonoje yra ir tie, kuriems tai pirmos savarankiškai planuojamos Kalėdos.
„Manau, kad sunkmetis daugelį išmokė „nepirkalioti“ beverčių dovanėlių bet kam. Tačiau proginės dovanos, ko gero, svarbesnės tiems, kas augina vaikus. Dovanoms galioja tie patys dėsniai, kaip ir bet kokioms ne pirmo būtinumo išlaidoms: kai daugiau lieka po pirmo būtinumo išlaidų, daugiau ir išleidžia“, – patikino J. Varanauskienė.

Išsigelbėjimas – pinigai terminuoto indėlio sąskaitoje
Anot jos, daugiau per šventes išleis miestiečiai. Taip yra ir todėl, kad miestuose daugiau pagundų – parduotuvės ir kavinės dirba iki vėlumos, didesnė pasiūla. Taip pat jaučiamas didesnis aplinkinių spaudimas „šventę švęsti“.
„Kaime žmonės dažniausiai yra vyresni, nebe taip žavisi triukšmingomis pramogomis, o ir tų pramogų ne per daugiausia. Jie neturi mažamečių vaikų, galbūt gyvena iš mažesnių pajamų ir visi aplink – panašūs. Todėl, viena vertus, poreikis leisti pinigus yra mažesnis, kita vertus – ir galimybės. Tačiau tai nereiškia, kad Kalėdos į kaimą neateina“, – teigė specialistė.
Norintiems nejausti ryškaus pinigų trūkumo po švenčių J. Varanauskienė patarė ramiai prisėsti ir susiskaičiuoti, kiek norėtume ir galėtume išleisti artėjančioms šventėms. Tuomet tik tokią sumą ir pasilikti sąskaitoje, kortelėje ar stalčiuje. O perviršį, likusį po tokio skaičiavimo, tiesiog pasidėti į terminuotojo indėlio sąskaitą. Nors tokiu būdu iš palūkanų tikrai nebus uždirbta, tačiau bus sukurta daugiau kliūčių pinigus pasiekti, o tai vers pagalvoti, ar jų reikia būtent dabar.

Vaišėms – 150 Lt, dovanoms – 100 Lt
Vieno banko Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė patikino, kad nėra prielaidų manyti, jog Lietuvoje Kalėdos bus pastebimai brangesnės nei pernai. O smulkus išlaidų ūgtelėjimas, atsiradęs dėl sumažėjusio nedarbo ir padidėjusių pajamų, nebus labai reikšmingas.
„Dvylikos patiekalų Kūčių ir gausus šventinis stalas – viena svarbiausių šventinių tradicijų lietuvių šeimose. Be to, lietuvių svetingumas išreiškiamas vaišingumu. Tad nieko keista, esame linkę kiek daugiau išleisti maistui nei dovanoms. Pernai metų duomenimis, daugelyje namų ūkių šventinis stalas vidutiniškai kainavo apie 150 litų, tuo tarpu dovanoms dažniausiai buvo numatytas 100 litų biudžetas“, – apie lietuvių išlaidas pasakojo specialistė.

Planuoti ne tik dovanas, pramogas, bet ir vaišes
Pernai metų Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik 41 proc. kaimo vietovių namų ūkių vaišėms ketino išleisti vidutiniškai daugiau nei 200 litų. 2011 m. tokių buvo tik trečdalis. Paradoksalu, tačiau kaimo vietovėse, kur svarbų vaidmenį vaidina ir natūrinis ūkis, ir yra mažesni atlyginimai, pasiskirstymas pagal išlaidas vaišėms nusidriekia į didesniąją pusę nei didmiesčiuose.
„Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, jog kaimo vietovėse gyvenantieji per šventes sulaukia daugiau svečių iš miesto, dengia stalus atvykstantiems giminaičiams. Šv. Kalėdas ir Kūčias švenčiančių ne namuose miestiečių yra dvigubai daugiau nei kaimo gyventojų“, – aiškino specialistė.
Anot jos, finansinė našta šiemet labiausiai slėgs neplanuojančiuosius. Ji bus stipriausia ne šventiniu laikotarpiu, bet labiausiai po jo, kuomet viršijus numatytą biudžetą ar išleidus savo finansinių galimybių kontekste neįvertintą sumą šventėms teks padengti būtinąsias išlaidas.
„Todėl labai svarbu yra savo išlaidas planuoti. Reikia sudaryti dovanų sąrašą, numatyti išlaidų eilutes bei įvertinti reikalingą šventinį biudžetą ar švenčių laikotarpio planą adaptuoti savo galimybėms. Labai svarbi šventinio biudžeto dalis yra vaišės. Po gausaus lietuviams įprasto lūžtančio šventinio stalo nemažai maisto likučių keliauja ne tik į išvykstančių svečių lauknešėlius, bet ir į šiukšlių kibirą. Šventinio valgiaraščio suplanavimas ir netgi kai kurių jo dalių delegavimas svečiams padės ne tik atsakingai išlaidauti, bet ir vartoti“, – kaip išvengti staigaus piniginės ištuštėjimo patarė O. Bložienė.

KLAUSIAME: Ar gruodis jums finansiškai sunkesnis už kitus mėnesius?

Justė: „Pinigėlius taupome iš anksto“
– Iš tiesų gruodžio mėnesį yra daug išlaidų: sąskaitos už šildymą, šventės, dovanos ir pan. Negaliu sakyti, kad šventinis stalas būna tuščias. Iš anksto pasitaupome pinigėlių. Norisi juk šventinę dieną bent kiek skaniau pavalgyti.

Jonas: „Negalime ruošti didelių puotų“
– Ne, man jis eilinis mėnuo. Pastaruoju metu orai buvo šilti, todėl sąskaitos už šildymą ne itin didelės. Šventes sutiksime namuose. Nėra iš ko ruošti didelių puotų, paruošim paprastą vakarienę ir tiek. Su žmona dovanomis nesikeičiame, gal tik anūkams kažką padovanosime.

Danutė: „Šventinis stalas nebus tuščias“
– Iš tiesų gruodį viskas susideda į vieną: ir sąskaitos, ir šventės. Bet labai smarkiai negaliu skųstis, esu pensininkė, dar šiek tiek dirbu. Dovanomis pasistengiau pasirūpinti iš anksto, kad nereikėtų skubėti, kad finansiškai lengviau būtų. Žodžiu, šventinis stalas, tikiu, nebus tuščias.

Aleksandra: „Mokesčius sumoka dukra“
– Man problemų dėl to nekyla, mat gyvenu su dukra ir ji viską apmoka. Aš tiesiog džiaugiuosi gyvenimu, miestas pasipuošęs, gražu, belieka sulaukti švenčių. O daugiau tik sveikatos reikia ir... pasirūpinti dovana dukrai, nes artėja jos gimtadienis.

Romualdas: „Man visi mėnesiai sudėtingi“
– Man visi mėnesiai sudėtingi, šis – niekuo neišsiskiria. Nors artėja šventės, bet neturiu ką pirkti, kadangi pinigų nėra. Mano šventės būna labai ramios. Su artimiausiais žmonėmis. Mano žmona mirusi, vienas sūnus užsienyje, kitas – čia, tai dviese ir sutiksim šventes. Dovanų nepirksim, jei kas atneš – priimsim.

Birutė: „Gruodis – eilinis mėnuo“
– Man gruodis niekuo neišsiskiria. Aišku, ateina sąskaitos už šildymą ir pan. Bet negaliu sakyti, kad dėl to nukenčia mūsų šventės. Visada susėdame prie stalo, pavakarieniaujame, kartais kur nors išeiname, nuvažiuojame, kokią pramogą susigalvojame ir dovanomis keičiamės. Nėra tai didelės dovanos, bet bent simboliškai, pagal galimybes kažką nuperkame.

Liudvika: „Ką turiu, tuo vaišinu“
– Aš jau sena, man visi mėnesiai vienodi. Aišku, žiemą kiek sunkiau – reikia už šildymą mokėti, bet šio mėnesio išskirti negaliu. Dovanoms jokių išlaidų nereikia. Artimųjų čia nėra. Šventes sutinku viena. Na, nebent kokie draugai ateina. Ką turiu, tuo pavaišinu. Kadangi turiu sodą, tai kokių obuoliukų ar uogienių visada namie yra.

Vidmantė: „Tikiu, kad badu nemirsim“
– Iš tiesų tai sudėtingiausias metų mėnuo. Viskas atsiremia į pajamas. Šildymas, kalėdinės dovanos, ruošimasis Naujiesiems metams, šventinis stalas... Tačiau mokesčius kas mėnesį reikia mokėti, kur dar maistas, išlaidos vaikams ir pan. Kažkaip iki šiol išgyvenom. Todėl tikiu, kad ir šventes šventiškai pasitiksim, ir vėliau badu nemirsim.