Prieš kurį laiką vieno Lietuvos banko Asmeninių finansų specialistai pateikė informaciją apie Baltijos šalių maisto švaistymo rodiklius. Nors išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams Baltijos šalyse sudaro didžiausią išlaidų dalį, nemaža dalis produktų, o kartu ir pinigų, keliauja į šiukšlių dėžę. Europos komisijos tyrimo duomenimis, 27-iose Europos Sąjungos (ES) narėse kasmet susidaro 89 mln. tonų arba 179 kg vienam ES gyventojui maisto atliekų.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Be to, skaičiuojama, jog jei nebus imtasi papildomų prevencinių veiksmų ar priemonių, bendras maisto atliekų kiekis iki 2020-ųjų išaugs 40 proc. – iki 126 mln. tonų. Didžiausia išlaidų dalis – beveik 26 proc. – maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka Lietuvoje, mažiausia (beveik 21 proc.) – Estijoje. Latvijos gyventojai maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiria beveik 24 proc. visų savo išlaidų. Tuo tarpu ES vidurkis nesiekia 16 proc. Todėl ne veltui 2014-ieji Europoje paskelbti kovos su maisto švaistymu metais.
Taip pat domėtasi kiek dažnai ir kokius produktus lietuviai išmeta. Apklausos metu paaiškėjo, kad jie rečiausiai išmeta miltus, kruopas ar makaronus bei žuvį ir jos gaminius (1,2 proc.). Pieno produktai keliauja į šiukšlių dėžę dažniausiai (32,6 proc.). O duona ir jos gaminiai, švieži vaisiai ar daržovės, galima sakyti, išmetami „vidutinišku tempu“ (24,4 proc.).
Retas lietuvis maistą išmeta kone kasdien (3,5 proc.), kas kelias dienas – 5,8 proc. lietuvių, kartą per savaitę – 29,1 proc., kas dvi savaites – 16,3 proc., kartą per mėnesį – 31,4 proc., niekada – 14 proc.
Kol kas maisto produktų krepšelis 4 asmenų šeimai brangiausiai kainuoja latviams. Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis šeimai per mėnesį Latvijoje kainuoja 14 proc. daugiau nei Lietuvoje ir 5 proc. daugiau nei Estijoje. Rinkdamasi akcijų metu su nuolaida parduodamas prekes, keturių asmenų šeima Latvijoje sutaupytų14 proc. rekomenduojamam maisto krepšeliui skiriamo biudžeto. Lietuvoje gyvenančiai šeimai prekybos tinklų siūlomos nuolaidos padėtų sutaupyti 8 proc. maistui skirtų lėšų, Estijoje – 3 proc.
Asmeninių finansų institutas primena atsakingo apsipirkimo žingsnius, padėsiančius atsikratyti maisto švaistymo. Žinant maisto produktų likučius namuose, turint aiškų pirkinių planą ir tikslų jų sąrašą, apsipirkimas bus kryptingas bei racionalesnis. Naudinga numatyti savaitės valgiaraštį, pradėti galima nuo poros, vėliau – nuo kelių dienų valgiaraščio planavimo. Jei pirkinių sąrašas bus sudarytas paskutinę akimirką, tikėtina, kad jis bus netikslus. Geriau jį pildyti visą savaitę, o prieš einant į parduotuvę dar kartą peržiūrėti. Sudarius pirkinių sąrašą, nesunkiai galima apskaičiuoti apytikslę sumą, kurios prireiks numatytiems produktams įgyti, ir užsibrėžti sau, jog, pavyzdžiui, tam kartui bus išleista ne daugiau kaip 50 litų. Apsipirkti patartina kartą per savaitę, savaitės eigoje atsargas papildant greitai gendančiais produktais. Kuo ilgiau žmogus slampinės tarp parduotuvės lentynų, tuo didesnė tikimybė „prisirinkti“ neplanuotų pirkinių.
Pasak specialistų, taupyti – tai lyginti kainas: vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų, pavyzdžiui, sviesto kainas. Geriausia lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto (pakuotės), nes vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje – 200 g sviesto. Be to, parduotuvėje alkanas žmogus mano, kad jis pats suvalgys daugiau ir kad namuose trūksta daugybės produktų.
Būtiniausios prekės (pienas, duona, mėsa ir pan.) dažniausiai yra parduotuvės gale. Taip daroma tam, kad pirkėjai susigundytų įsigyti nebūtinai reikalingų pirkinių. Prekės, lentynose išdėliotos akių lygyje, dažniausiai yra brangiausios, tad reikėtų pasidomėti išdėliotomis žemiau ar aukščiau. Ryškūs užrašai su skelbiamomis akcijomis ir nuolaidomis atkreipia dėmesį ir neretai paskatina įsigyti vieną ar kitą neplanuotą prekę.
Specialistai tikina, kad vaikai yra svarbus rinkos segmentas kiekvienam rinkodaros specialistui – darydami įtaką tėvams, jie didina neplanuotų pirkinių skaičių jų krepšeliuose. Tad, jei turite tokio amžiaus atžalų, prieš keliaujant apsipirkti, verčiau palikti jas namuose.

Romualdas: „Maisto neišmetu“
– Teko gyventi Kaune, kooperatiniame bute, tai pasitaikydavo, kad žmonės pro langą išmesdavo nebereikalingą maistą. Maisto pats neišmetu. Duona – juk pats geriausias maistas. Pagal pasaką – ir trupinius, galima sakyti, surenku.

Kristina: „Tikrai nemėtau“
– Maisto tikrai nemėtau. Viena gyvenu, tad netenka mėtyti – tiek daug neperku, kad maistas galėtų sugesti ir tektų išmesti.

Jorita: „Maistą paliekame prie konteinerių“
– Tenka išmesti. Dedame prie konteinerių, nesuvartoto maisto iškeliauja nemažai.

Jūratė: „Maistą išmetame retai“
– Nesuvartotus maisto produktus tenka išmesti retai. Dažniausiai, matyt, išmetame virtas bulves.

Petras: „Turiu kam atiduoti“
– Aš turiu kam atiduoti. Turiu draugą, kuris turi gyvūnų. O šiaip pasiskaičiuoju, kiek man reikia. Pavyzdžiui, jeigu sudžiūva duona ar koks batonas – panaudoju kaip džiūvėsius prie arbatos ar kavos. Mažai išmetu.

Stefa: „Viską sunaudoju“
– Viską sunaudoju. Žinote, aš, kaip pagyvenęs žmogus, duonytę pakepu. Stengiuosi ir pagaminti tiek, kad būtų galima suvartoti iki galo.

Stefa: „Per mėnesį daugiau nei kartą“
– Viena gyvenu, tad jei lieka to maisto – sudedu žmonėms ir sudėjusi į maišelius padedu prie konteinerio. Per mėnesį gal daugiau nei vieną kartą.

Jonas: „Net duonos kriaukšlės nesu išmetęs“
– Niekada neteko išmesti. Aš viską susiplanuoju – turiu sodą, daug ką sau užsiauginu. Jeigu duona – galima susidžiovinti. Perku tiek, kad galėčiau suvartoti. Nėra buvę, kad išmesčiau net ir duonos kriaukšlę.

Petras: „Atiduodu augintiniams“
– Nemetu maisto lauk. Turiu šuniuką ir katinėlį – tai, kas liko, atiduodu augintiniams.

Jolita: „Išmetame kartą ar du per mėnesį“
– Pasitaiko, kad maistas sugenda ir reikia išmesti. Todėl stengiamės pirkti ribotais kiekiais. Kai tenka išvažiuoti iš namų ilgesniam laikui, maistas užsilieka ir sugenda. Kartą ar porą per mėnesį tenka išmesti.

Reda: „Maistas keliauja į kompostą“
– Visko pasitaiko. Mes stengiamės to nedaryti, gyvename privačiame namelyje – tad maisto atliekas surūšiuojame ir panaudojame kompostui. Mums tos problemos kaip ir nėra. Dviese gyvename – tad netenka išmesti tiek maisto, kiek kitiems.

Ona: „Atiduodu savo gyvūnams“
– Aš savo gyvuliukams atiduodu – paukščiukams. O šiaip nemėtome lauk. Pasiskaičiuojame ir pasigaminame, kad užtektų ir per daug nebūtų. O juk yra maisto, kuris ilgiau nesugenda.