Birželio 24 d. laukia trumpiausia ir stebuklinga naktis – Joninės. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Jono varduvėmis.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Jonų ir Janinų šventė tradiciškai sukvies šiauliečius prie Rėkyvos ežero. Laukia folkloro ansamblių, Etnokultūros draugijos vokalinio ansamblio pasirodymas, bus prisimenamos Rasų ir Joninių tradicijos, vyks eitynės su fakelais, šventinio laužo uždegimas, vainikėlių plukdymas. Atrodo, kad šventė tikrai puoselėja senąsias apeigas. Tačiau kiek ši šventė yra tradiciška ir kiek joje slypi vartotojiškumo? Masiniuose renginiuose paprastai šventės vyksmas jau nebeįsivaizduojamas be prekybininkų, kurie siūlo gardų užkandį ar bokalą alaus. Masiniai renginiai nelabai patrauklūs ir tuo, kad vos įsibėgėjus šventei netoliese jau ima šlaistytis neblaivūs asmenys. Tad ir šiauliečiai paliudijo, kad jiems smagiausia susiburti artimųjų rate, suradus atokesnį gamtos kampelį, t. y. kuo toliau nuo tų vietų, kur galimi įvairūs scenarijai.

Jonas: „Švenčiu, bet ramiai“
– Aš esu Jonas, tad būtinai švenčiu Jonines: išgeriu 100 gramų, dainų nedainuoju, kadangi jau esu senas. Į masinius renginius nevažiuoju, būnu namie, ramiai, mėgstu ramybę, pasižiūriu televizorių. Anksčiau mane labai sveikindavo, kai dirbau, – gaudavau gėlių krūvą, o ant kabineto durų vainiką užkabindavo.

Alina: „Neturiu Jonų, tad nešvenčiu“
– Jeigu atvirai, tai ne, nes neturiu nė vieno Jono. Šventė tai labai graži, tačiau jai labai trūksta gero oro – kiek žinau, per Jonines visada lietus lyja. Tikėkimės, kad šiemet taip nebus. O kas turi Jonų ir Janinų, tai, be abejo, ši šventė būtina.

Laura: „Tam tikra prasme švęsime“
– Nešvenčiu – neturiu Jonų aplinkui. Graži šventė. Bet šį savaitgalį tam tikra prasme atšvęsime Jonines: vyksime į kaimą pas draugus ir virsime gamtoje plovą. Tad savaitgalį iš dalies Jonines atšvęsime, plius pabūsime gamtoje.

Gvidas: „Nėra kada“
– Nėra kada švęsti Joninių – aš važiuosiu žvejoti. Kitiems ši šventė svarbi ir dėl išeiginės. O aš kada noriu, tada turiu. O Joninės - be abejo, graži šventė.

Vanda: „Joninės – ne šventė“
– Išmislas, ne šventė. Man šventės - Kalėdos, Velykos, o čia ne šventė. Išgalvota – ją išgalvojo televizija, prekybininkai, vardan pelningesnės dienos. Ir mano pažįstami nešvenčia. Aš taip pat nepripažįstu nei Žolinių, nei Joninių. Juk į šias šventes nueina, „papijokauja“ ir išeina.

Andrejus: „Nešvenčiu – nesu grynas lietuvis“
– Ne. Geras klausimas, kodėl nešvenčiu. Tikriausiai dėl to, kad nesu tikras lietuvis. Šventė graži, gal ir proga atsidurti gamtoje, o aš gamtoje ir taip pabūnu. Nemėgstu masinių renginių.

Jonas: „Be abejo, švenčiu – esu Jonas“
– Laukiu ir, be abejo, švenčiu, juk esu Jonas. Pati geriausia šventė. Lauksiu svečių, į kompaniją pasikviečiu panų – aš dabar našlys jaunas: man tik 77 metai. Esu pats jauniausias našlys ir pats geriausias jaunikis.

Jolanta: „Švęsime tarp draugų ir artimųjų“
– Taip, švenčiu Jonines. Šiemet važiuojame į Palangą, tad laukia dviguba šventė – ir Joninės, ir keturi gimtadieniai. Į masinius renginius mes neiname. Patirtis rodo, kad visko tokiuose renginiuose būna. Turime savo vietelę, savoje kompanijoje pabūname, užsikuriame laužą. Ten bus ir draugai, ir artimieji.

Egidijus: „Švenčiu, tik kad orai dažnai patrukdo“
– Švenčiu Jonines. Esu kilęs iš kaimo, o mūsų kaime organizuojamos šventės kasmet. Graži šventė, bet dažniausiai nepalankūs orai pasitaiko – tai ir sugadina Jonines.

Mindaugas: „Švenčiame, kaip įprasta, gamtoje“
– Švenčiu ir šiemet švęsiu gamtoje – kaip visada. Tikriausiai vyksiu į artimiausią vietą, galbūt prie Rėkyvos ežero. Pažįstami švenčia panašiai – gamtoje, išvykoje ar susiorganizuoja pirtį. Bent jau man ši šventė graži.

Valentina: „Planuojame švęsti“
– Paprastai švenčiame Jonines, o šiemet taip pat planuojame. Turime giminėje Jonų, tad sveikinsime, susirinks artimųjų ratas.

Jolita: „Švenčiu mieste arba draugų rate, gamtoje“
– Jonines švenčiu gan paprastai, nueinu į miesto šventę, jeigu kažkas vyksta šia proga. Arba su draugais susirenkame prie laužo atskirai. Tarp pažįstamų nėra Jonų, bet manau, kad šventė graži savo tradicijomis, jeigu jų laikomasi, – tai vainikų plukdymas vandenyje, šokiai, laužai.

Gintarė: „Tikriausiai švęsiu Šniūraičių kaime“
– Iki šiol nešvęsdavau, bet šiemet žadu švęsti. Pradėjau domėtis, kaip žmonės anksčiau švęsdavo, senovėje. Paprastai, kai vyksta kažkoks koncertas, tai pastebėjau, kad scenarijus tas pats: ateini į jį, atsigėrei ir tuo pasibaigė sueiga. Prie piliakalnių tradicinės šventės išties gražiai praeina. Atsiranda vis daugiau renginių, kur puoselėjamos tradicijos, o šiemet taip bus, berods, Šniūraičių kaime, Radviliškio rajone. Tad tikriausiai vyksiu ten.