Taip laukta švenčių, o jos atėjo ir praėjo. Per paskutines dvi savaites turėjome nemažai laisvų dienų, kurias galima net pavadinti mini atostogomis. Laiko pailsėti, susitikti su draugais, aplankyti gimines ar žiūrėti išsidrėbus ant sofos televizorių buvo apsčiai. Tačiau ar neprailgo šios dienos šiauliečiams? Vieni sako, kad norėtų dar, kiti per šventes dirbo ir teigia, jog tomis dienomis buvęs pats darbo įkarštis, o tretiems laisvadieniai tiesiog kelia neigiamas emocijas...

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Kamilė: „Aš dirbu tada, kai visi švenčia“
– Darbais buvau apsikrovusi, tai net net nepajutau tų laisvų dienų. Man atrodo, kad aš dirbu tada, kai visi švenčia. Tad yra šiek tiek kitaip: kai visi dirba, aš ilsiuosi. O dabar man atostogos.

Kęstutis: „Laisvas laikas neprailgo, bet darbo pasiilgau“
– Ne, dar norėčiau! Esu pedagogas, tai dar ir atostogas ilgesnes turėjau. Į darbo ritmą sugrįžti nesunku, net pasiilgau darbo. Laisvas laikas neprailgo, bet darbo pasiilgau.

Justina: „Žinoma, norėčiau laisvų dienų dar“
– Neprailgo šie du savaitgaliai, tačiau darbo pasiilgau. Nemanau, kad bus sunku sugrįžti į darbo ritmą, nes norisi dirbti. Žinoma, norėčiau laisvų dienų dar.

Toma: „Galbūt truputį prailgo, bet labai nedaug“
– Galbūt truputį prailgo, bet labai nedaug. Kažkaip šiais metais nelabai pajutau šventes - jos labai nelauktai atėjo. Nebuvau pasiruošusi šiais metais, tai man jos ir nepatiko. Tai šiais metais laisvų dienų galėjo būti ir mažiau. Kažkaip pasiilgau to pastovumo ir nuolatinio režimo.

Tomas: „Tuos abu savaitgalius dirbau“
– Tuos abu savaitgalius dirbau. Mano visos dienos dirbamos. Norėčiau ilgų ir gerų atostogų. Atostogaujant laikas niekada neprailgsta, gal tiems, kuriems savaitgaliai laisvi, gal ir prailgsta, o man - ne.

Andželika: „Norėčiau dar!“
– Ne, norėčiau dar! Aš šiuo metu dar atostogauju, tai apie grįžimą į darbo ritmą kol kas negalvoju. Dabar man labai gerai. Darbo nepasiilgau.

Kazimieras: „Kuo daugiau – tuo geriau!“
– Oi, ne! Aišku, kad norėčiau dar. Kuo daugiau – tuo geriau! Ar į darbo ritmą sunku grįžti? Ne, nesunku. Ir atostogauti gerai, ir dirbti gerai – viskas gerai.

Vaida: „Užteko – buvo pats tas“
– Kažkaip neprailgo šie du savaitgaliai. Buvo pats tas. Darbo pasiilgau ir į rutiną sugrįžti tikrai nebus sunku.

Raimundas: „Sugrįžti į darbą nėra sunku“
– Du ilgieji savaitgaliai iš eilės neprailgo, labai normalu buvo. Žinoma, norėčiau dar - tų laisvų dienų dar neužteko, bet ir sugrįžti į darbą nėra sunku.

Gabrielė: „Kol susipranti po tokio ilgo savaitgalio“
– Na, ne. Gal ir norėčiau dar. Aš kol kas dar nedirbu, tai apie darbą ir negalvoju. Žinoma, po tiek laisvų dienų tai ir sunku. sunku įsivažiuoti, manau, kaip ir kiekvienam žmogui.

Laimutė: „Galėtų būti ir daugiau laisvų dienų“
– Na, ne. Galėtų būti ir daugiau laisvų dienų. Nėra sunku švęsti, tačiau pritrenkė tos naujovės: eurai, elektroniniai bilietai... Nežinau, kaip ten kas toliau bus.

Jonas: „Džiaugiuosi, kad šiaip mieste išėjus į gatves jaučiasi, kad yra darbo diena“
– Labai prailgo, varė depresiją, labai nemėgstu išeiginių ir šventinių dienų taip pat. Visos tos šventės man neaktualu, bet kiti persivalgo, persigeria, avarijos, nelaimės... Džiaugiuosi, kad išėjus į gatves jaučiasi, kad yra darbo diena, ypač po kalėdinio laikotarpio, kai 4–5 dienas miestas tuščias, pusė įstaigų ir parduotuvių nedirbo.

Michailas: „Man šiandien tokia pat šventė“
– Neprailgo, man visi savaitgaliai vienodi būna. Visi savaitgaliai – darbo dienos. Laisvo laiko nelabai turėjau, tačiau jo ir nenorėčiau. Kai žmogus dirbi tai, ką nori dirbti, tai tas pats, kas būti laisvam. Man šiandien tokia pat šventė.