Vienus šiauliečius nustebino, kitus pašiurpino prie kai kurių pastatų Šiauliuose įsmeigtos lentelės „Siūlome parduoti“. Kadangi lentelės apačioje nebuvo nurodyti nekilnojamojo turto prekiautojų telefonai, o tik parašas – „Laisvieji piliečiai Atgimstanti viltis“ ir dar žemiau – smulkiu šriftu: „Politinė reklama...“, daugeliui miestiečių atlėgo: Šiauliai dar neišparduodami.
Neišparduodami tik kol kas, nes visuomeninis rinkimų komitetas „Laisvieji piliečiai“ išplatino pareiškimą, kad „apleistų pastatų mieste turėtų nebelikti, nesvarbu, kam jie priklauso – Savivaldybei, valstybei ar privatiems asmenims. Juos pardavus atsakingiems ir tvarkingiems šeimininkams, pastatai būtų prikelti naujam gyvenimui, o visiškai sunykę – nugriauti.“
Žinoma, galima sutikti, jog „Šiaulių veido neturi darkyti pastatai vaiduokliai“.
Tačiau ar būtina rengtis tai daryti taip drastiškai?
Juolab kad tokį drastišką būdą savo laiku išbandė sostinės meras, pasišovęs pagražinti Vilniaus pakraštį – taborą. Kas iš to išėjo – visiems žinoma: verksmai, pykčiai, teismai ir vietoj vieno nugriauto namelio atsiradusios kelios naujos lūšnelės.
Bet atrodo, grožio puoselėjimo mados grįžta ir šįsyk grįžta į Šiaulius. Įdomu, kaip „laisvieji piliečiai“ įsivaizduoja tas miesto grožio puoselėjimo procedūras atlikti? Gal įsėdė į buldozerius ar net tankus?
Šiaulietis Pranas
