Mamos dieną mini visi be jokių išlygų, tačiau Tėčio diena kol kas neturi labai gilių tradicijų Lietuvoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusi šventė ten labai populiari ir ji lygiai tokia pat svarbi kaip Mamos diena. Toks judėjimas tėvams pagerbti prasidėjo 1910 m. – amerikietė Louisa Dodd sukūrė šią šventę, nes jos mama gimdydama 6-ąjį vaiką mirė, taigi juos vienas užaugino tėtis. Kiekvienoje šalyje ši diena minima skirtingu laiku: Italijoje – kovo 19 d., Brazilijoje – rugpjūčio antras sekmadienis, o Lietuvoje – tai pirmasis birželio sekmadienis. Lietuvoje Tėvo diena tapo valstybine švente tik 2009 m., taigi kol kas kuriame naują ir gražią tradiciją – kaip matyti iš šiauliečių atsakymų, Tėvo dieną mini dauguma.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Marius: „Vyriškai ranką paspaudžiu ir kažką simboliškai padovanoju“
– Dažniausiai tėvuką pasveikinu. Vyriškai ranką paspaudžiu ir kažką simboliškai padovanoju. Kai buvau labai mažas, tokios tradicijos kaip ir nebuvo, galbūt dabar labiau paskutiniais metais visi pradėjo sveikinti. Vis dėlto manau, kad Mamos diena yra populiaresnė, tačiau ir Tėčio diena tampa vis svarbesne.

Nedas: „Tėčiui dovanojame savo rankų darbo siurprizus“
– Pas mus Mamos diena yra svarbesnė šventė. Mes pasveikiname tėtį asmeniškai, bet kažkaip nesureikšminame šios dienos. Dažniausiai per Tėčio dieną dovanojame savo rankų darbo siurprizus, padarom ką nors. Aš seserį turiu, tai kažką sugalvojame padaryti. Taip paprastai, bet nuoširdžiai.

Danguolė: „Minime kiekvienais metais“
– Būtinai paminime. Nuperkame gėlių, tėtis labai mėgsta ledus, tai būtinai nuperkame ledų ar kokių saldumynų. Turime kitą tokį tėtį, kuris daug mums padėjo, jis miręs jau, tai važiuojame į kapines, padedame gėlių, uždegame žvakutę. Taip ir minime, bet minime kiekvienais metais. Tokia tradicija ko gero atsirado per paskutinius 7–8 metus – mamas anksčiau sveikindavome, tik ir švęsdavome, o tėčių ne.

Vilius: „Dabar tokios sveikinimo tradicijos nėra, bet kadaise buvo“
– Vaikai visi iškeliavę. Dabar tokios sveikinimo tradicijos nėra, bet kadaise buvo, kai žmona gyva buvo, kai visi susirinkdavome. O dabar kas – pasikeitė žmonių mąstymas, jis dabar daugiau materialistinis. Čia mano nuomonė, o gal aš ir klystu. Italijoje šeima labai svarbi – ji kaip branduolys, na o čia, Lietuvoje, kitaip. Mūsų šeimoje to nėra, bet gal kitų šeimose kitaip.

Remigija: „Paskambini telefonu, pasveikini ir viskas“
– Šiaip abu tėvai yra užsienyje, tai praktiškai taip ir lieka nepaminėta diena. Aišku, paskambini telefonu, pasveikini ir viskas. Manau, kad labiau būdavo minima Mamos diena, aišku, ir tėčio dieną paminėdavome – nupirksi kažkokią dovanėlę. Bet taip ir baigdavosi – daugiau tai mamos diena akcentuota.

Augustinas: „Pasveikina telefonu, bet nebe tas – šilumos nebėra, nėra kas apkabina“
– Tai taip, minėdavome, kaip neminėsi, tokia diena yra, tai čia nieko nuostabaus. Pasveikindavai, gėlytę padovanodavai, butelį – tarp vyrų. O kaip kitaip pasveikinsi? Mano vaikai mane sveikina su Tėčio diena, bet kad tų vaikų Lietuvoje nėra. Visi išsilakstė, išgainiojo vaikus, paliko senelius senatvėje vienus pačius vargti vargą, o vaikiukus išgainiojo po platų pasaulį. Tai kaip dabar pasveikinti? Pasveikina telefonu, bet nebe tas – šilumos nebėra, nėra kas apkabina.

Gintaras: „Tėčiui dažniausiai dovanojame ką nors, bet ne gėlių“
– Kaip visą laiką – sveikiname tėtį. Visada sveikiname, tėčiui dažniausiai dovanojame ką nors, bet ne gėlių. Mano paties vaikai mane sveikina su Tėčio diena taip pat. Prisimenant tarybinius laikus, tai tokios dienos nebuvo, bet atsirado dabar.

Vilija: „Tiek Mamos dienai, tiek Tėčio dienai – gėlės ir tortas“
– Mano tėtis miręs, tai nueiname į kapines. Anksčiau tai, žinoma, sveikindavome. Kiek prisimenu, daugiau būdavo minima Mamos diena, bet ir tėtį sveikindavome. Tiek Mamos dienai, tiek Tėčio dienai – gėlės ir tortas.

Sandra: „Tradicija sveikinti tėtį atsirado ne per seniausiai“
– Minime Tėčio dieną. Pasveikiname jį, nuvažiuojame į kapus pas senelius. Dovanojame tėčiui arbatos, gėlių. Tradicija sveikinti tėtį su tokia diena atsirado ne per seniausiai.

Stasė: „Vaikai, anūkai labai sveikina – čia yra tikrai didelė šventė“
– Aš tėvelio jau nebeturiu, tačiau visada prisimenu jį. Dukros visada pasveikina mano vyrą – savo tėtį. Vaikai, anūkai labai sveikina – čia yra tikrai didelė šventė. Taip pat ir tie, kurie Amerikoje gyvena, ir Vilniuje, – visiems tai yra didžiulė šventė. O mes, kadangi jau abu tėvukai Jurbarke palaidoti, tai nuvažiuojam į kapines, gėlių padedame, žvakutę uždegame.

Monika: „Gėlę nuperkame kaip simbolinę dovanėlę“
– Gėlę nuperkame kaip simbolinę dovanėlę ir štai toks tas paminėjimas šios dienos, kol dar mažas vaikas nesupranta, kokia tai diena. O kai supras, tai bus kitaip, ko gero. Tada jau ir daugiau paminėsime.

Birutė: „Šita tradicija atsiradusi seniai“
– Šiais metais pradėsime minėti Tėčio dieną. Anksčiau savo tėtį sveikindavome, bet taip simboliškai – gėlyčių padovanodavome, torčiuką suvalgydavome ir viskas. Šita tradicija atsiradusi seniai, mes esame trys vaikai, tai kažkaip ir sveikindavome. O dabar savo tetuką sveikinsime – reikės kažką sugalvoti, išvykti kur nors galbūt papramogauti, padaryti siurprizą.