Liepos 6-oji – Valstybės diena. Istorikas E. Gudavičius, kuris ir apskaičiavo Mindaugo karūnacijos datą, savo knygoje „Mindaugas“ rašo, kad Lietuvos valstybingumo pradžia ir Mindaugo vardas – neatskiriami. Nors apie Mindaugo darbus ir biografiją žinoma nedaug, vis dėlto aišku, kad mūsų karalius buvo stiprus ir charizmatiškas valdovas. Jis užmezgė ryšius su Europos valstybėmis, pirmasis priėmęs katalikų tikėjimą ir gavęs Šventojo Sosto palaiminimą, užsidėjo karaliaus karūną. Mindaugas buvo vedęs tris kartus. Pirmosios jo žmonos vardas nežinomas. Užtat 1251 m. Mindaugas vedė savo priešininko Šiaulių kunigaikščio Vismanto našlę. Per krikštą ji gavo Mortos vardą. Mindaugo laikais dauguma Europos šalių jau buvo krikščioniškos, o prūsų, lietuvių, latvių ir estų žemės tebebuvo pagoniškos. Pagonius siekta priversti krikštytis ir paklusti. Šventosios Romos imperatorius Frydrichas II apkrikštytus pagonis tikėjosi prijungti prie imperijos. 1236 vasario 19 d. popiežius Grigalius IX paskelbė kryžiaus žygį, kuris baigėsi nesėkme ties Šiauliais.

Dina RAKAUSKIENĖ
Viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, tačiau šią galimybę pradangino karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 m. Lietuvos valstybės likimas pasisuko kita linkme. Mindaugo mirtis Lietuvai buvo nuostolinga – ji prarado popiežiaus globą ir katalikiškos karalystės statusą. Tačiau Mindaugo dėka Lietuva išliko valstybe. Štai kokią istoriją mums primena Valstybės diena. Kaip ją paminės šiauliečiai?

Kristina: „Išvažiuosime į gamtą“
– Giminaičių neturime. Gal tiesiog su savo šeima išvažiuosime į gamtą. Tai svarbi Lietuvai šventė – tik vieną tokį Mindaugą teturėjome – karalių. Per šią šventę giedame Lietuvos himną. Pernai per Valstybės dieną buvome ekskursijoje, Lenkijoje, ir visi aikštėje sugiedojome himną.

Edmundas: „Kažkaip paminėsime“
– Valstybės dieną, žinoma, kažkaip paminėsime. O ypatingų švenčių nenusimato – namuose turime pakankamai darbo, kadangi vyksta statybos. Savi rūpesčiai. Jeigu namuose bus iniciatorius, tuomet sugiedosime Lietuvos himną.

Laimutė ir Andrius: „Iškelsime Lietuvos vėliavą“
– Gyvename nuosavame name, tai pirmiausia išsikelsime Lietuvos vėliavą. Šeimoje tradicijos nėra giedoti himną. Na, jeigu išgirstame per radiją, tada prisijungiame. Iš tikrųjų pats domėjimasis istoriniais įvykiais ir kalbėjimas apie tai su savo vaikais – labai svarbu. Mūsų vaikai dar maži, tad reikia pasiruošti papasakoti, kokia istorinė asmenybė buvo Mindaugas ir kuo jis svarbus buvo mūsų šaliai. Tai daugiau pedagoginis niuansas. Juk kasmet šios šventės proga šiek tiek edukacijos būna – ir per radiją, per televiziją, ir „Šiaulių naujienose“ ir kitur.

Raminta: „Ilsėsiuosi“
– Nešvęsiu. Labai įtemptas mėnuo, daug darbo, tad ilsėsiuosi.

Roma: „Visos šventės – sode“
– Visos šventės praeina sode, taip ir ši šventė. Būsiu ne viena, su vyru. Kaip visada pasidarbuosime sode, o tuomet pasiklausysime transliacijos per radiją.

Violeta: „Einame į bažnyčią“
– Gyvenu svetur, Anglijoje, šį kartą atvažiavau į svečius. Ši šventė yra švenčiama lietuvių bendruomenėje. Nueiname į bažnyčią, dalyvaujame Mišiose. Ten, kur gyvenu, paprasčiausiai daugiau neišeina. Himną būtinai sugiedame, o ir per visas Lietuvos valstybės šventes jį giedame.
Audrius: „Švęsime paprastai“
– Šventė turi būti širdyje, tad švęsime paprastai. Laukia poilsis prie jūros. O kas daugiau gali būti?

Vygintas: „Improvizuosiu“
– Per Mindaugo karūnavimo dieną dažniausiai fotografuoju kokį nors renginį. Valstybės diena man paprastai būna darbo diena. Jeigu būsiu čia, Prisikėlimo aikštėje, pagal galimybes sugiedosiu himną. O gal būsiu Vilniuje. Kadangi nesu pririštas, tai improvizuosiu.

Aleksandras ir Kazimiera: „Darbuosimės sode“
– Tai tikrai didelė šventė. Ji dar nėra taip išaugusi, kad mes ją prideramai švęstumėme – niekas apie tai negalvoja. Valstybės dieną darbuosimės abu sode. Sugiedosime himną. Nuo mažens žinau, kad himno bet kur negiedodavo, tam rimtai pasiruošdavo. Dabar, žinoma, daug lietuvių gyvena kitose šalyse ir jie gieda himną savo bendruomenėse.

Vidas: „Pirmiausia iškelsiu vėliavą“
– Žinoma, ją paminėsiu. Kaip čia būtų galima paminėti? Aš manau, kad vis dėlto šeimoje, gal bus kažkoks pasisėdėjimas. Bet pirmiausia išsikelsiu vėliavą ir, kaip sakoma, man jau šventė. Himno gal negiedosiu, neįsivaizduoju savęs to darančio. Jeigu rodys kažką ta proga per televiziją – būtinai pasižiūrėsiu.

Linas: „Paklausysiu A. Mamontovo dainų“
– Aš negaliu atsakyti į šitą klausimą... Paklausysiu Andriaus Mamontovo dainų – čia bus mano paminėjimas.

Aurimas: „Nelabai švenčiame“
– Mano gimtadienis Valstybės dienos išvakarėse. Taip jau išeina, kad abi šventės atskirai, tad nelabai ir švenčiame.

Agnė: „Jeigu pasitaiko proga“
– Jeigu pasitaiko proga, aišku nueiname į Valstybės dienos minėjimo renginius, kurie yra organizuojami Savivaldybės arba Prisikėlimo aikštėje. Pasižiūriu televizijos programas, skirtas šiai dienai, ir žinoma, tautiškos giesmės giedojimas – jeigu būna proga.