Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos duomenimis, bent kartą per metus nuo 50 iki 80 proc. žmonių patiria vienokią ar kitokią žalą dėl kito asmens girtumo. Nuo alkoholio apsvaigę asmenys įvykdo 75 proc. viso smurto artimoje aplinkoje ir viešosiose vietose, o nužudymų atveju ši dalis yra dar didesnė.

Diana JANUŠAITĖ
Skaudžiausius padarinius dėl kito asmens girtumo patiria vaikai ir moterys. Europoje atliktas tyrimas rodo, kad beveik visi vaikai, kurių artimoje aplinkoje yra girtaujama, yra patyrę vienokią arba kitokią skriaudą iš neblaivių suaugusių tėvų.
Užaugę tokie vaikai kelis kartus dažniau suserga priklausomybės ligomis ir depresija nei jų bendraamžiai, neturėję tokios patirties.
Pagal LR įstatymus smurtautojas, sukėlęs moteriai emocinį ir fizinį skausmą, sutrikdęs sveikatą, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu. Tačiau galimos ir kitos bausmės, tokios kaip viešieji darbai, bauda ar areštas.
Lietuvoje kiekvienam yra prieinama nemokama pirminė teisinė pagalba, be to, ne viena įstaiga teikia pagalbą, konsultacijas ir prieglobstį nuo smurto nukentėjusioms asmenims ir net smurtautojams. Todėl reikia nebijoti drąsiai ir atvirai išsakyti savo bėdas.

Žana: „Esame tradicinė tauta“
– Žmogus mato pavyzdį šeimoje ir natūralu, kad pats pradeda taip pat elgtis. Jeigu tas požiūris suformuotas dar vaikystėje, jį labai sunku pakeisti. Nukentėję asmenys nesikreipia pagalbos, nes jiems gėda prisipažinti arba nežino, kur kreiptis. Ateityje šią problemą išspręsime, tik galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Rimantas: „Dėl visko kaltas alkoholis“
– Manau, dažniausiai smurtauja jauni žmonės. Ypač jų smegenis paveikia alkoholis. Reikėtų mažinti suvartojamo alkoholio kiekį. Smurtaujančius reikia griežčiau bausti, taikyti administracines baudas ir pan. Pirmiausia patys žmonės turi norėti pasikeisti, o valstybė nukentėjusiems asmenims turėtų labiau padėti.

Gediminas: „Dėl budelio ir aukos sindromo“
– Tokia mūsų visuomenė. Manau, žmonės smurtauja, nes jie yra nelaimingi. O dėl ko nelaimingi, čia jau kitas klausimas. Gal alkoholis, skurdas taip pat turi įtakos. Nukentėję asmenys nesikreipia pagalbos, nes nežino, kad gali būti geriau. Manau, kartais gali užtekti su smurtaujančiu arba tuo, kuris patiria smurtą, pasikalbėti. Jiems reikia padėti, patarti. Vienas pokalbis gali labai daug ką pakeisti.

Stefanija: „Trūksta išprusimo“
– Gal žmonėms trūksta išprusimo? Arba smurtauja neturėdami iš ko pragyventi. Alkoholis taip pat kiša koją visiems. Žmonės turi susiimti ir patys norėti pasikeisti.

Sandra: „Neaktualu“
– Manau, viskas priklauso nuo pačių žmonių ir jų noro problemą spręsti. Žmonėms reikėtų patiems ieškotis pagalbos, nekentėti.

Indrė: „Tai sovietinis palikimas“
– Gal čia palikimas iš sovietinių laikų, kai anksčiau vaikai buvo auklėjami su beržine koše. Ši karta dar nėra išnykusi. Vaikai gimsta šeimose, kur tėvai turbūt patys yra patyrę smurtą. Aukos kenčia, nes mano, kad tai yra normalu. Būtent tokį mąstymą ir reikėtų pakeisti.

Andrius: „Trūksta socialinių įgūdžių“
– Gal priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvena. Gal socialinių įgūdžių nebuvimas, nemokėjimas bendrauti. Alkoholis taip pat prie gero neveda. Žmonės nesikreipia pagalbos, nes galbūt bijo, kad vėliau bus dar blogiau, viską bando išgyventi savyje. Lietuvoje yra įvairių institucijų, kurios gali padėti susitvarkyti su tais, kurie skriaudžia savo artimuosius. Tereikia ten kreiptis.

Algimantas: „Aš nesmurtauju“
– Manau su šia problema dažniausiai susiduria probleminės šeimos, kurios sunkiai gyvena. O gal smurtaujama ir kitose šeimose, nežinau. Apie tai nesvarstau, man žmona neleidžia smurtauti. Mes, lietuviai, esame pesimistai. Mus anksčiau mindė ir šiandien mindo. Pažiūrėkite, visi apsirengę juodai, mes tikri pesimistai.

Kazimieras: „Dėl sunkaus gyvenimo“
– Aš su smurtu nesusiduriu, todėl negaliu pasakyti, ar smurtaujama dažniau, ar rečiau. Man atrodo, kad apskritai gyvenimas agresyvesnis pasidarė. Manau, bendra įtampa atsiliepia šeimose. Žinoma, alkoholizmas taip pat didelė bėda. Blaivūs mažiau smurtauja. Ką su alkoholizmu daryti, turbūt niekas nežino. Jeigu uždrausime prekybą alkoholiu, nieko nepasieksime. Dabar degtinė tokia pigi, o žmonės vis tiek gamina naminukę. Ji lengvai pagaminama, matyt, todėl, kad degtinės savikaina yra labai maža. Čia valstybei nauda, užsideda akcizą, o įmonėms pelnas nemažėja. Pasiūla didelė ir žmonės įpranta.

Liudas: „Sunku suprasti“
– Aš nesmurtauju, man sunku suprasti, kodėl smurtauja kiti. Galbūt vienintelis atsakymas: blogi genai ir alkoholizmas. Reikia palengva mažinti alkoholio prieinamumą. Labai geros skandinaviškos priemonės, kai alkoholis parduodamas tik specializuotose parduotuvėse. Manau, mūsų valstybė su tuo per silpnai kovoja, lobistai stipresni.

Rita: „Dėl pakantumo“
– Matyt, smurtauja, nes moterys yra pernelyg pakančios vyrams. Reikėtų nebūti tokiomis pakančiomis, turėti savo poziciją. Moterys bijo likti vienos, priimti sprendimus. Reikia save labiau vertinti. Moteris tokia tampa priklausomai nuo to, kokią gauna antrąją pusę. Būni karalienė, jeigu gyveni su karaliumi. Vyras yra didžiausia loterija. Ne tą bilietą ištrauki... ir viskas.

Daiva: „Nesuvokia, kad reikia keistis“
– Jeigu žmogus pats nesuvokia, kad reikia keistis, ir jį kažkas paragina kalbėtis, pasako kur kreiptis, palaiko, tai iš tiesų tokia priemonė veiksminga. Pats žmogus, tikriausiai būdamas stresinėje situacijoje, ne visada supras, kad jis turėtų kreiptis pagalbos. Šoko būsena kartais visai kitaip smegenis priverčia elgtis, dėl to visada ir akcentuojame filantropiją, geranorišką požiūrį į žmogų. Ar didesnė ar mažesnė nelaimė, parama, pagalba turėtų būti tokio pat dydžio ir suvokimas žmogaus, empatijos jausmas, matyt, mumyse turėtų vis stiprėti.