KLAUSIAME: Kaip reaguojate į laiko kaitaliojimą? (GALERIJA)

Paprastai vyksta cikliška gamtos procesų kaita: pavasarį sprogsta pumpurai, vasarą pražysta gėlės, rudenį pagelsta medžių lapai, o žiemą – sulaukiame sniego. Prie šių pokyčių gana lengvai priprantame ir nekreipiame į juos ypatingo dėmesio, nes šie pasikeitimai ateina palengva, skirtingai nei laiko kaitaliojimas, kai vieną dieną pabundi ir supranti, jog atsikėlei ne septintą, o šeštą valandą ryto ir prie to reikės taikytis.

Kaip visada, paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje įvedamas vasaros laikas, kada laikrodžiai pasukami viena valanda atgal. Tai reiškia, kad miegosime valanda trumpiau, tačiau ilgiau džiaugsimės šviesiais vakarais ir pagal šį laiką gyvensime iki spalio pabaigos.

Daugumą šiauliečių šis laiko kaitaliojimas erzina. Net mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog besikeičiantys metų ir paros laikai veikia visus gyvus organizmus, tarp jų – ir žmogų. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį ir mėgaujamės gera savijauta, o gamtai ruošiantis žiemos miegui apninka depresija, paūmėja lėtinės ligos.

Ieva: „Geriau būtų, jei nebesukiotume“
– Ne, jokios reikšmės neturi. Man vienos paros užtenka ir susilygina tas sukiojimas. Tačiau vaikui sunkiau atsikelti ir eiti miegoti, todėl jo miego ritmas dėl laiko sukiojimų sutrinka. Manau, kad daugeliui geriau būtų, jei nebesukiotume laikrodžių, nes pasitaiko ir tokių, kurie pavėluoja į darbus ar į juos per anksti nueina. Gal dėl to būtų patogiau, nors iš kitos pusės – elektrą taupome.

Stasė: „Neinantiems į darbus skirtumo nėra“
– Man, kaip pensininkei, tas pats, ar laikrodį sukiojime, ar ne, tačiau jaunimui tai turi reikšmės. Esu dirbusi vaikų auklėtoja ir žinau, kad kol vaikai įpranta prie naujo laiko, dažniau vėluoja į pamokas. Neinantiems į darbus skirtumo nėra, tačiau dirbantiems ir besimokantiems – sunkiau.

Aneta: „Nebenorėtume kaitalioti laiką“
– Blogai, ir nebenorėtume kaitalioti laiką. Sunku priprasti prie naujo ritmo, sunkiau keltis, todėl man nereikia kaitalioti laiką.

Regina: „Geriau būtų palikti tą patį laiką“
– Nepatinka. Kol priprantu prie naujo laiko... Todėl manau, kad laiko kaitaliojimas nėra gerai. Ir vaikams sunkiau keltis. Koks čia gali būti kaitaliojimas? Jau tiek metų keičiame laiką, nori tu ar ne, susitaikai. Geriau būtų palikti tą patį laiką.

Antonas: „Ilgiau galėsime dirbti šviesoje“
– Neinu į darbą, tai dėl to laiko sukiojimas didelių problemų nekelia. Gal laiko sukiojimas net geriau, tada ilgiau galime šviesoje dirbti. Mano organizmas per porą dienų pripranta prie naujo ritmo, todėl nėra dėl ko čia dejuoti.

Laima: „Laiko kaitaliojimas nėra gerai“
– Blogai. Dabar į darbą keldavausi pusę keturių ryto, o jau po laiko keitimo teks keltis pusę trijų. Ir vaikams tas laiko kaitaliojimas nėra gerai, anūkams bus sunkiau keltis. Galėtų palikti viską, kaip yra dabar: ir vakare nėra tamsu, ir rytą normalu.

Irma: „Sunku adaptuotis prie naujo laiko“
– Aš manau, kad reikėtų palikti, kaip yra. Ypač auginantiems vaikus ritmas išsiderina ir tas blogumas jaučiamas kokias dvi–tris savaites. O ir patiems labai sunku adaptuotis prie naujo laiko, nes dingsta dienos režimas.

Reda: „Norėčiau, kad laiko nebekaitaliotume“
– Man laiko kaitaliojimas neigiamai atsiliepia, nes sunku keltis. Anksti keliuosi į darbą, tada vėl reikės važiuoti tamsoje, o tada labai nedrąsu. Organizmas pripranta prie vienokio laiko, o staiga pakeitus patiria stresą ir tai labai blogai. Norėčiau, kad laiko nebekaitaliotume.

Inga: „Erzina, kad reikės keisti laiką“
– Labai erzina, kad reikės keisti laiką. Esu prieš tai, nes auginu mažą vaiką, mūsų maitinimo ritmas išsibalansuos. Vaikui jau pusės metų ir buvome įsivažiavę į vienokį ritmą, o dabar viskas keisis. Praeis laiko, kol vėl prisiderinsime vienas prie kito. Todėl pasisakau prieš laiko kaitaliojimą.

Laima: „Visai teigiamai reaguoju į laiko kaitaliojimą“
– Aš, kaip vyresnio amžiaus žmogus, gal visai ir teigiamai reaguoju į laiko kaitaliojimą, nes kasdien šviesyn, gražyn. Tačiau žmogui, kuriam reikia eiti pas gydytoją, laikas turi įtakos geriant vaistus, tada laiko keitimas labai nenaudingas. Mano amžiui ši problema pakenčiama.

Tomas: „Lengvai prisitaikau prie laiko kaitaliojimo“
– Aš lengvai prisitaikau prie laiko kaitaliojimo gal todėl, kad yra dar jaunas organizmas. Bet kiek girdėjau, vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau priprasti, kai keičiamas laikas. Tačiau, mano manymu, laiko kaitaliojimas gerai, nes taupome elektrą.

Antanas: „Didžiausia nesąmonė yra tas laiko kaitaliojimas“
– Manau, kad didžiausia nesąmonė yra tas laiko kaitaliojimas, nes prie naujo laiko greitai nepripranta organizmas. Dabar geras laikas ir nereikia jo keisti. Visada po laiko keitimo pasipiktinęs vaikštau dvi savaites, kol vėl priprantu ir prisitaikau prie naujo ritmo.