facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Ketvirtadienį paminėta Žolinės šventė vėl sukėlė diskusijų bangą. Gyventojai piktinosi, kad po šventinių apeigų penktadienį jiems vėl teko sukaupti jėgas ir kulniuoti į darbą. Tiesa, kai kuriems darbuotojams pavyko susitarti su darbdaviais ir jie penktadienį kartu su didžiąją dalimi lietuvių išskubėjo prie jūros. Dar kiti – pagudravo ir pasiėmė vienos dienos atostogas. Tad keturias dienas galėjo nesukti galvos dėl darbų rutinos.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Pažeidžiamas Darbo kodeksas
2011 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad nuo 2012-ųjų bus atsisakyta praktikos kilnoti darbo dienas, kai jos įsiterpia tarp šventinių dienų ir savaitgalių, nes esą tai kenkia stabiliam ir sistemingam įmonių bei įstaigų darbui. Iki tol Vyriausybė kiekvienų metų pradžioje priimdavo nutarimą dėl darbo dienų perkėlimo. Jei šventinė diena būdavo minima antradieniais arba ketvirtadieniais, atitinkamai pirmadieniai ir penktadieniai būdavo skelbiami nedarbo dienomis. Už jas tekdavo atidirbti kurį nors šeštadienį. Tačiau paaiškėjo, kad tokiu būdu yra pažeidžiamas Darbo kodeksas, nes savaitę po ilgojo savaitgalio žmonėms tenka dirbti ne 40, o 48 valandas. Todėl 2012-iais ši tvarka buvo panaikinta.

Šiemet – keturi ilgieji savaitgaliai
Skaičiuojant 2013 metų šventes, virsiančias laisvomis dienomis, galima pastebėti, kad bent trys pirmadieniai pelnys gerą vardą – jiems atėjus į darbą skubėti nereikės. Turėsime ir keturis ilguosius savaitgalius. Tačiau „mažąsias atostogas“, trunkančias penketą dienų, teks pamiršti, metų pradžioje pranešė Alfa.lt.
Trys ilgieji savaitgaliai jau praskriejo, kai pirmadieniais minėjome Kovo 11-ąją, šventėme Velykas ir Jonines. Artimiausiu metu nuo darbų tris dienas pailsėsime minėdami Vėlines, kurios šiais metais bus penktadienį. Šiemet savaitė sutrumpėjo ir gegužės 1-ąją, kai trečiadienį buvo švenčiama Tarptautinė darbo diena.
Štai praėjusį ketvirtadienį buvo minima Žolinė, arba Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų, tačiau ilgesnį savaitgalį laimėjo tik tie, kurie asmeniškai dėl laisvos dienos susitarė su darbdaviais arba išėjo vienos dienos atostogų.
Labai įdomi situacija šiemet susiklostys atėjus Kūčioms ir Kalėdoms: po pirmadienio darbų, atšventus antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, į darbo vietas sugrįžti teks tik penktadienį. Tuo metu sausio 1-oji bus trečiadienį.
Taigi, nors Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, per kurias nereikia dirbti, šiemet nuo darbo gyventojai buvo atleisti tik dešimčiai dienų, nes dvi šventinės dienos (Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji) sutapo su šeštadieniais, o Tėvo, Motinos ir pirmoji Velykų diena visada švenčiamos sekmadieniais.

Ilgasis savaitgalis – darbymetis vagims
Medikai jau ne pirmus metus pastebi, kad šventiniu laikotarpiu ženkliai padaugėja asmenų, kurie apsinuodija alkoholiu. Tuo metu draudimo atstovai kasmet akcentuoja, kad per ilguosius savaitgalius šalyje įvyksta penktadaliu daugiau vagysčių iš gyventojų namų ir butų, palyginti su įprastais dviejų dienų savaitgaliais. Tokie duomenys gauti išanalizavus bendrovės privataus namų turto vagysčių statistiką 2008-2011 metais.
„Tyrimas patvirtina, kad ilgieji savaitgaliai yra gera proga vagims įgyvendinti savo piktus kėslus, todėl gyventojai, kurie nusprendžia kelioms dienoms palikti namus be priežiūros, turėtų suvokti išaugusią vagystės riziką ir stengtis ją sumažinti“, – teigė vienos draudimo bendrovės Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė.
Nors populiarios apsaugos sistemos vagystės riziką sumažina, praktika rodo, kad vis dažniau vagystės iš namų būna žaibiškos – vagys spėja pasišalinti, kol atvyksta apsaugos tarnybos.
Anot draudimo ekspertų, efektyviausia būsto apsaugos priemonė išvykus vis dar laikoma žmogiškoji pagalba.
„Patariame sumažinti vagystės pavojų į pagalbą pasitelkus artimuosius ar gerai pažįstamus kaimynus. Nereguliarūs apsilankymai be priežiūros paliktame būste greičiausiai privers vagis atsisakyti savo planų. Jeigu tokios galimybės neturite, prieš išvykstant paprašykite kaimynų atkreipti dėmesį į jūsų būstą – tai tikrai sumažins įsilaužimo riziką“, – sakė G. Vitkauskienė.


KLAUSIAME: „Ar nepasigendate ilgųjų savaitgalių?“

Sigita: „Savęs Lietuvoje neįsivaizduoju“
– Negaliu nieko pasakyti, ar ilgieji savaitgaliai reikalingi, nes gyvenu Vokietijoje. Ten švenčių dienos nėra nukeliamos į savaitgalį. Jei, pavyzdžiui, šventinė diena yra antradienis, tai jis yra laisvas ir apmokamas. Aš pripratau prie tokio gyvenimo ir savęs Lietuvoje su lietuviškais įstatymais nebeįsivaizduoju.

Rita: „Ilgieji savaitgaliai gadina žmones“
– Man kiekviena diena – ilgasis savaitgalis. Tačiau manau, kad jokiu būdu nereikia ilgųjų savaitgalių. Jie gadina žmones. Turėdami daugiau laisvų dienų žmonės visiškai atsipalaiduoja. Kas čia dedasi per tuos ilguosius savaitgalius – ir šaudo, ir degina, ir bado vieni kitus. Yra dvi laisvos dienos ir jų pakanka.

Irena: „Kol buvau jauna, džiaugiausi“
– Pati jau nebedirbu, todėl ilgieji savaitgaliai man nebeaktualūs. Kol jauna buvau, pamenu džiaugdavausi, jei išpuldavo daugiau laisvų dienų. Manau, kad ir kitiems žmonėms, kurie vis dar dirba, tie ilgieji savaitgaliai naudingi. Daugiau laisvo laiko turi, gali kažką susiplanuoti.

Vida: „Išmuša žmones iš ritmo“
– Manau, kad ilgieji savaitgaliai yra naudingi. Štai ketvirtadienį šventėme Žolinę, o penktadienį visiems reikėjo eiti į darbus. Ir tada vėl savaitgalis... Ta viena įmaišyta darbo diena išmuša žmones iš ritmo, jie nebegali susikaupti, nepavyksta dirbti produktyviai. Geriau atidirbtų šią dieną, o savaitgalį ramiai pailsėtų.

Zigmas: „Turėtų prisiderinti prie žmonių“
– Dabar kaip darbdaviai nutaria, taip ir būna. Galėtų jie prisiderinti prie žmonių, kad šiems būtų patogiau. Jei nori, eini į darbą savaitės viduryje, jei nori – atidirbi kažkurį šeštadienį. Pamenu, tarybiniais metais švenčių dienos būdavo perkeliamos. Bet dabar žmonės ir taip daug švenčia, geria. Net nežinau...

Vytautas: „Yra dvi pusės“
– Ir gerai ir blogai tie ilgieji savaitgaliai. Jei pavyzdžiui žmogus gyvena kokiame Vilniuje, o jo artimieji – Šiauliuose, tai ilgasis savaitgalis jiems tikrai naudingas. Gali nestresuodami aplankyti artimuosius. Tačiau kitiems žmonėms, kurie jokių artimųjų nelaukia, tai tik galimybė ilgiau „pijokauti“.

Elena: „Nori turėti, reikia dirbti“
– Aš manau, kad ilgųjų savaitgalių žmonėms nereikia. Per daug girtaujama ir taip mūsų šalyje. O kai turi daugiau laisvų dienų, daugiau pagundų nesaikingai išgerti atsiranda. Reikia ne poilsio, o daugiau darbo. Jeigu nori kažką turėti, turi įdėti pastangų.

Janina: „Dirba mažiau, burba daugiau“
– Manau, kad ilgieji savaitgaliai – nereikalingi. Pamenu, anksčiau net šeštadieniais žmonės į darbus lėkdavo, vaikai – į mokyklas ir visi patenkinti buvo, visur suspėdavo. O dabar jauni žmonės dirba mažiau, bet burba, kad nespėja, kad pavargę vis. Neužsigrūdinę, matyt.

Kitame numeryje

Į viršų