Šimtus žmonių be darbo palikęs Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, kaip ir kiti puotos krizės metu dalyviai, gražiai postringavo apie elitą, užuojautą ir labdarą.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ
Apie pusantro šimto pasiturinčių šiauliečių šeštadienio vakarą kliukino gėrimus, šlavė stalus ir linksminosi šokių salėje, kad paremtų vieną „Rotary” klubo narę. Už mokesčių mokėtojų milijonus restauruotuose Aušros” muziejui priklausančiuose Chaimo Frenkelio rūmuose surengta puota, skambiai pavadinta Vienos baliumi. Tokiu būdu Šiaulių „elitas” nusprendė neatsilikti nuo Vilniaus.

Vakaras pažymėtas stiklo šukėmis

20 valanda vakaro. Persirengimui skirtose patalpose girdėti šurmuliuojančios jaunos poros, su vyno taurių pilnais padėklais laksto padavėjos. Didžiulis vaišių stalas paruoštas, muzikantai derina instrumentus.

Likus keliolikai minučių iki 21 valandos pradeda rinktis išsipusčiusios poros. Kai kurios damos iš taksi automobilių per sniegą iki Frenkelio vilos tipena vasariškais atvirais bateliais. Daugelio moterų veiduose matyti paplušėjusių visažisčių darbas, Swarosvsky kristalais inkrustuotos suknelės velkasi žeme.

Dauguma baliaus dalyvių paiso vakaro etiketo: vyrai vilki frakais ar smokingais, juos lydinčios damos priderinusios alkūnes siekiančias pirštines.

„Skuduro, ieškokit skuduro”, - apie 21 valandą pasigirsta foje – viena padavėja nesugebėjo suturėti padėklo su vyno taurėmis. Pažiro šukės.

Dar keliolika minučių ir Frenkelio vila sausakimša. Kol vieni baliaus dalyviai antrajame aukšte apžiūrinėja ekspozicijas, kiti braunasi arčiau vaišių stalo.

Direktorius pasigedo elito

„Vienos balius prasideda. Renginio svečiai, sveiki visi atvykę geros nuotaikos. O kas tokios neturite, nusibrėžkite ją veiduose”, - apie pusę dešimtos vakaro pradžią garsiai paskelbia vakaro vedėjas. Užgrojus orkestrui į ankštą šokių aikštelę įplaukia jaunuolių poros. Polonezą keičia kadrilis, polka, valsas. Jaunimas salę užleidžia vyresniesiems, kurie, mostelėję vyno, vis dar jaučiasi nedrąsiai.
Prie sienos šalia savo žmonos lieka stovėti ir nepigiu fraku vilkintis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Jis guodžiasi pasigedęs kolegų iš Savivaldybės ir „elito”.
„Mes esame nuskriausti arba bijome šito renginio, man šiek tiek skaudu. Tie visuomenėje matomi žmonės sau leidžia kitur būti drąsus, o tokiame renginyje, kuriame reikia palaikyti sergantį žmogų... (pauzė). Lietuvos tauta prarado elitą”, - graudena V. Damulevičius.

Paklaustas, ar pats dažnai aukoja, pasigirti neturi kuo.

„Aš nematau tokių renginių, kuriuos būtų galima paremti”, - išsisukinėja V. Damulevičius. Ir tikina neišlaidavęs rengdamasis puotai. „Žmona suknelės pas dizainerę nesisiuvo, pirko. Ji iki 300 litų kainavo. Aš savo fraką turėjau, kažkada per akcijas pirkau”, - kuklinasi V. Damulevičius.

Dar viena galimybė paaukoti

Kai kurie kalbinti Vienos pokylio dalyviai džiaugiasi turį galimybę kažkam pagelbėti pinigais, tarsi to nebūtų galėję padaryti nepramogaudami.

„Iš tikrųjų planavome būti Vienoje, nes mūsų dukra ten gyvena. O ten būna gydytojų Vienos pokylis, dukra ten dalyvavo. Jai labai patiko. Šiemet planavome kartu eiti, bet taip išėjo, kad ji laukiasi lėliuko. Labai gerai, kad čia, Šiauliuose atsirado tokia galimybė. Pokylis atrodo tikslingas dalykas. Tenka dalyvauti labdaringuose vakaruose”, - porina su vyru į renginį atėjusi Erika Tijūnienė.
„Reikia to. Mes esame įpratę būti kažkur apačioje. Visuomenė taip formuoja, kad kažkur kažkas vyksta, kad mums nelabai reikia. Reikia patiems suprasti, kad mums to reikia. Aukoti yra būtina. Pats nieko neturėsi, jeigu prieš tai būsi nieko negavęs. Visada ir visur aukoju”, - aiškina Rasa Vaičiulienė.

Be balių organizavusio „Rotary” klubo atstovų dar buvo galima atpažinti NATO oro policijos misiją atliekančius Vokietijos karius, kurie, anot V. Damulevičiaus, matyt, nepriklauso elitui. Gal irgi pasigedę „elito” po pusvalandžio vienas po kito tyliai atsisveikina žinomi Šiaulių verslininkai.

Padėti pradeda „nuo savęs”

„Rotary“ klubo „Harmonija“ prezidentė, renginio organizatorė Loreta Suodaitienė žiniasklaidos paklausta, kodėl renginiu siekiama padėti tik vienam žmogui, klubo garbės narei Larisai Dacenko, puolė minėti kitus renginius, kuriais klubo nariai teikė pagalbą didesniam žmonių ratui.

„Mūsų, rotariečių, tikslas – padėti ir kitiems gerais darbais, tad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs”, - teigė L. Suodaitienė. Ji nesutiko, kad finansinės pagalbos stingančiai moteriai būtų buvę kur kas paprasčiau tiesiai perduoti paramą, apsieinant be balių. L. Dacenko, kurios operacijai rinktos lėšos, dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

„Visada smagu, kai tokie renginiai organizuojami Šiauliuose. Tokie renginiai priverčia pasitempti ir sukviesti daugiau svečių, kurie nori padaryti būtent gerus darbus”, - savo nuomonę tikino L. Suodaitienė. Paklausta, kiek kainavo renginiui pasisiūdinti suknelę, atvirai atsakyti nesiteikė.

„Šįvakar tai nėra svarbiausias dalykas”, - išsisuko L. Suodaitienė.

Renginio organizatoriai vaišių bei kitų išlaidų sumų neatskleidė. Pinigų suma, kurios reikia operacijai, taip pat nebuvo įvardinta. Esą operacijos kaina priklausys nuo to, kokioje šalyje bus atliekama.
Vienos baliaus Šiauliuose idėjos autorė - Šiaulių universiteto profesorė Genovaitė Kačiuškienė, kurios vyras – pasiturintis Šiaulių verslininkas.
Kvietimas į pokylį porai kainavo 250 litų. Ch. Frenkelio viloje sukiojosi apie 150 porų.

Į pokylį nėjusios žinomos visuomenininkės turi kitokią nuomonę.

Tautos balsas

Paramos ir labdaros fondo „Pagalbos sparnai“ vadovė Janina Gečienė:
- Nelabai tinkamas metas tokiems baliams. Šiuo metu daugelis žmonių galo su galu nesuduria.

Visuomeninkė Valentina Ryžakova:
- Nematau čia nieko gražaus ir kilnaus. Ko čia linksmintis, kai žmonės valgyti neturi? Geriau jie būtų nuėję į senelių namus ar jaunimu būtų pasirūpinę. Yra žmonių, kuriems trūksta ne tik maisto, bet ir būtiniausių vaistų.

Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė:
- Aš esu linkusi manyti, kad žmogui reikia aukoti tiesiai. Kam tie baliai, jei galima ir be jų? Be to, niekada neaišku, kur iš tikrųjų nueina tie surinkti pinigėliai. Aš pati visada aukoju konkrečiam žmogui ir į Vienos pokylius nevaikštau. Neičiau, net jeigu pakviestų.

Ką manote apie balių? Nuomonę išreiškite balsuodami