Į „Romuvos“ progimnazijoje vykusią miesto švietimo bendruomenės konferenciją sugužėjo gausi auditorija – tradiciškai Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus organizuota konferencija vyksta prieš naujuosius mokslo metus. Renginyje dalyvavo lopšelių-darželių, progimnazijų, Suaugusiųjų mokyklos, specialiųjų mokyklų atstovai. Šiemet pranešėjai susirinkusiesiems kalbėjo artėjančių ugdymo organizavimo naujovių, geros mokyklos kūrimo, emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymo temomis.
Geri rezultatai
Apie tai, ar sekasi kurti gerą mokyklą Šiauliuose, pranešimą skaitė Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.
Ji akcentavo, kad ugdymo rezultatas nėra pažymys, akademinis įvertinimas: „Rezultatas – tai žmogus, jo visuma, kuriame telpa daug dalykų. Tai yra pirmiausia žmogus, kurį išugdėme, ką jis savyje išugdė, kokias žinias ir kompetencijas jis išsinešė.“
O Šiauliuose vaikų ugdymas tobulėja: antai 12 lopšelių-darželių atnaujino ugdymo programas, orientuodamiesi į Vaiko pasiekimų aprašą. Visos bendrojo ugdymo mokyklos kūrė, tobulino individualios vaiko pažangos matavimo tvarkas, dalijosi gerąja patirtimi. Mieste teikiama įvairiapusė pagalba specialiųjų poreikių vaikams. Instituciniame ugdyme dalyvauja 99,4 proc. 4-6 metų vaikų, šešios privačios įstaigos teikia ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė skiria po 70 eurų per mėnesį vaiko ugdymui privačiose įstaigose. Šiauliuose įgyvendinamas unikalus socialinių kompetencijų ugdymo modelis, 26 mokyklose veiklą vykdys karjeros specialistai.
Neformaliojo švietimo veiklose dalyvauja 54,7 proc. mokinių, be to, plečiasi neformaliojo švietimo teikėjų tinklas. Šiaulių miestas turi žalią (gerą įvertinimą) beveik pagal visus rodiklius, o tai reiškia, kad rezultatai vieni geriausių. Tik viena „raudona“ problema, kurios neišvengia ir kiti didieji miestai, – tai nepakankamas specialiųjų pedagogų skaičius.
Švietimo bendruomenė naujais mokslo metais turi naujų siekių: skatinti gilesnį vaiko pažinimą ir taikyti įvairesnius būdus jo poreikiams išsiaiškinti, plėtoti mokinių emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymą. Labai svarbu stiprinti prevencinių priemonių įgyvendinimą įtraukiant daugiau bendruomenės narių. Taip pat – toliau skatinti neformaliojo švietimo paslaugų plėtrą ir tobulinti mokyklos veiklos įsivertinimą.
„Tikimės, kad prasmingas darbas ir skirtos Savivaldybės lėšos padės mokiniams pasirinkti mūsų aukštąsias mokyklas, absolventams likti mieste. Rezultatai mūsų geri, Šiauliuose visuomet gausu šimtukininkų, daugybė olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėtojų, tiek pat puikių kolektyvų, talentingų vadovų ir darbuotojų….“ – vardijo Švietimo skyriaus vedėja ir reziumavo – gerą mokyklą kurti Šiauliuose sekasi gerai.
Apie ilgesnius mokslo metus
Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vedėjas Ovidijus Damskis, prieš supažindindamas su ugdymo organizavimo naujovėmis, kurios artėja, pirmiausia grįžo prie pastaruoju metu aktualios temos dėl ugdymo proceso ilginimo.
„Kai kurie dalykai yra tik ledkalnio viršūnėlė, bet yra apatinė dalis, turinti nemažos reikšmės.
Akcentuota, jog mokymosi proceso ilginimas yra susijęs su tuo, kad mūsų mokinių pasiekimai ypač tarptautiniuose tyrimuose negerėja. Jeigu prieš 10 metų buvo šuolis priekin, tai pasiekimų gerėjimas sulėtėjo. Tad reikia kažko imtis. Viešojoje erdvėje dažnai sakoma, kad Lietuva vos siekia pasaulio rezultatų vidurkį. Mūsų mokinių pasiekimai nėra visai blogi“, – konferencijoje kalbėjo O. Damskis.
Tad ilginant mokslo metų trukmę norima atkurti situaciją, kuri buvo Lietuvoje prieš dešimt metų, kai mokslo metai truko iki birželio 20 d.
Šio sprendimo dar vienas tikslas – pakelti mokytojų atlyginimus.
„Akis bado, kad maždaug tris mėnesius mokyklose nedirbama. Neigiamą įtaką mokymosi rezultatams daro vasaros atostogų laikas. Nesakau, kad dešimt dienų padauginus iš dešimties metų gausime šimtą mokymosi dienų ir mokinių pasiekimai pagerės. Turime mokytis kasdien ir visus metus“, – mano O. Damskis.
