Šiaulius tradiciškai dar pavadiname dviračių miestu. Šiaulietiškais dviračiais važinėjama ne vienoje šalyje, o mes uoliai giriamės Dviračių muziejumi. Tik dviratininkų pas mus gatvėse visai negausu. Tiesa, dviračių takų yra: gana smagiai gali nulėkti iki Salduvės ar Kairių, Kužių, Bubių ir Kryžių kalno. Galima pasivažinėti prie Talkšos. Pakenčiamai įmanoma nudardėti iki Rėkyvos, naujas takas nuves Vyturių gatve iki „Pušelės“. Neblogai sutvarkytas eismas Tilžės, Dvaro gatvėse. Tačiau visi Šiaulių takai turi vieną bendrą bėdą: jie išsibarstę atskiromis atkarpomis, nesujungti į sistemą. Nėra nė vieno dviračių tako, kuriuo drąsiai galėtum važiuoti iš vieno Šiaulių krašto į kitą. O pervažiuoti per centrą – tikra prapultis. Be to, jei pasuksite tais takeliais, kurie tik apiblukusiu dviratuku pažymėti, patirsite, kad kiekvienas jų staiga kažkur pasibaigia: atsiremia į sieną, gatvę su baisiais apgriuvusiais borteliais ar tiesiog į purvyną. Būtent dviratininkams skirtoje juostoje auga medžiai, stovi stulpai, kėpso šiukšlių konteineriai ar nosis atkišę automobiliai.

Įdomu sužinoti, ką apie dviračių miesto patogumus mano šiauliečiai.  

 Jurgita: „Nėra kur laisvai patogiai važinėti“  
– Važinėtume kasdien į darbą. Yra vietos, kur dviračius pasistatyti, o pravažiavimas nepritaikytas per miestą. Tik mažom atkarpom takai išbarstyti. Sutvarkykime infrastruktūrą, paslaugas, kad žmonėms patogu būtų čia gyventi ir ilsėtis. Šimšėje gyvename, prie „Lapės“ atvažiuojame, iki centro, ir viskas – nėra kur, nė į vieną pusę. Dažniausiai vežamės dviračius ir išvažiuojame kur nors toliau.

 Alvydas: „Žinoma, aš už dviratį“
– Ne Šiauliuose gyvenu, gerokai toliau. Geriausia užmiestyje važinėti, grynesnis oras. Namuose daug važinėju. Matyti, kad trūksta takelių Šiauliuose.

 Jolita: „Automobiliai trukdo“
– Iš pietinio į centrą važiuoti pavojinga. Nė į vieną pusę centre nepavažiuosi. Mėgstu važinėti, bet tik užmiestyje. Renkamės saugius, ramius maršrutus. Į Aukštelkės pusę dažnai važiuojame. Dar prie „Lapės“ galima važinėtis.

Viktoras: „Nevažinėju. Matot, kokios gatvės“
– Galėtų būti geriau. Jei trasų būtų daugiau ir žmonės įprastų praleisti dviratininkus. Su užsieniu nepalyginsi. Aš nekalbu apie Belgiją ar Olandiją. Jei labai pasistengsime, dar vadinsimės dviračių miestu. Nuo mūsų priklauso.

 Roberta: „Dviračių miesto vardą pateisinti privalome“
– Ir takų, ir dviratininkų mieste trūksta. Jaunimas aktyvus, žmonėms reikia veiklaus poilsio. Pati važinėju su draugais, mėgstame aktyvų laisvalaikį. Dažniau sukame Salduvės link ar kitur, nes mieste nesaugu. Sukrusti reikia.

 Zigmas: „Dabar patogu“
– Važinėju į pietinį ir atgal. Per viaduką sunku, jei be bėgių dviratis, reikia turėti sveikatos. Po visą miestą važinėju, 20–30 kilometrų apsuku per dieną. Į mėsos kombinato pusę dar sudėtinga, duobės baisios. Iki ten dar tvarka neatėjo.

 Arvydas: „Mieste man nepatinka važinėtis“
– Labiau mėgstu, kur infrastruktūra pritaikyta, kur patogumų daugiau.  Tokių trasų išvystytų pas mus nėra. Yra tik atkarpos. Dauguma klientų užsieniečiai, išsinuomoja dviračius pasivažinėti, dažniausiai važiuoja į Kryžių kalną ar į Bubių pusę. Ispanai, portugalai  pretenzijų nereiškia, su šypsena grįžta.

 Jurgita: „Man labiau patinka vaikščioti“
– Mačiau, kad važinėja žmonės, todėl manau, kad įmanoma. Žinoma, dabar, kai remontas centre, sudėtinga.

 Nina: „Geriau negu bet kur kitur“
– Labai seniai nevažiavau. 6 metai gyvenu Šiauliuose, miesto dar gerai nepažįstu. Gyvenu Dvaro gatvėje, mėgstu pasivaikščioti prie Talkšos. Tose vietose gražiai takai sutvarkyti. Mano vaikai ir anūkai daug važinėja dviračiais Šeduvoje: po mišką, po parką. Daug gerų kelių dviračiams yra.  Maloniai nustebinta esu – valdžia neblogai rūpinasi.

 Raimonda: „Reiktų ugdyti abipusę toleranciją“
– Važinėju daug metų. Pakankamai sudėtinga infrastruktūra Šiauliuose: daug kur dviračių takų nėra, kur yra, tai ant jų auga medžiai arba pasibaigia neįprastoje vietoje. Dviračių miestu vadinamės, todėl pasirūpinti reikėtų visiems. Vairuotojams ypač trūksta tolerancijos. Kelias į pietinį man atrodo savižudiškas, nes vairuotojai neturi noro praleisti, nors lyg ir privalėtų.

 Aleksandra: „Kai kuriomis gatvėmis – nepatogu“
– Važiuoju beveik kasdien nuo Zoknių iki pat centro. Ten gatvėmis tenka važiuoti. Jokių takų nėra.

 Aleksandras: ,,Patogiau negu Ukrainoje“
– Dabar gyvenu Šiauliuose. Čia dar nevažinėjau. Važiuoju namuose. Manau, kad Šiauliuose patogu važiuoti, geriau negu Ukrainoje. Čia takeliai geresni, patogiau dviratininkams gyventi. Po miestą, po centrą važiuočiau, bet dar dviračio čia neturiu.

Į viršų