Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje vyko  susitikimas su vienu ryškiausių televizijos veidų, žurnaliste, TV laidų vedėja, projektų dalyve, prodiusere Edita Mildažyte, kuri televizijoje dirba daugiau nei 30 m. ir patraukia ypatinga savo charizma ir optimizmu. Ji daugeliui pažįstama iš tokių laidų kaip „Bobų vasara“, „Bėdų turgus“.  2007 m. E. Mildažytei įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis, 2014 m. ji apdovanota „Auksine bite“ kaip geriausia televizijos laidų vedėja.

Lietuva – tikros sėkmės istorijos atspindys
Pasak E. Mildažytės, mes labai kaltiname valdžią ir labai iš jos tikimės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės jaučiasi nelaimingi, nereikalingi ir užgauti yra, kad jie jaučiasi nesaugūs. O nesaugūs jaučiasi todėl, kad gyvenimas labai dinamiškas. Šiuolaikiniai vaikai labai lengvai prisitaiko, jiems nesunku keliauti po pasaulį, nes geba kalbėti keliomis kalbomis, puikiai išmano visus elektroninius prietaisus, o vyresnioji karta nėra to įvaldžiusi, neturi pakankamai įgūdžių, todėl tai sukelia diskomfortą.

„Pirmasis Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Filipas de Siurmenas teigė, jog lietuvius vertina kaip tikrą sėkmės istoriją, kaip nepaprastai sėkmingą valstybę, kuri per labai trumpą laiką pasiekė milžiniškų dalykų. Lygintis reikia ne su Italija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, nes niekada  neturėjome tokio laivyno, niekada nebuvome pasaulio užkariautojai, niekada neatsivežėme tiek prieskonių. Mes labai dažnai sutapatiname savo būsenas ir jausenas tik su materialine gerove, o patys niekam nenorime padaryti kažką gera. Pavyzdžiui, Izraelyje beveik 80 proc. žmonių neturi nuosavų namų. Taip susiklostė aplinkybės, kad turėjau galimybę išvažiuoti į Vakarus ir viską   įvertinti ir pamatyti anksčiau nei kiti žmonės. Aš sutinku, kad valdžia kartais nepadaro visko iki galo, gal ir yra dalykų, kurie galėtų būti tvarkomi geriau. Pavyzdžiui, aš esu medikų dukra. Mano tėvui visko užteko, kartais dar ir per daug būdavo. Mano močiutė Velykoms visada turėdavo pasislėpusi žąsį. Nežinau, kaip ji ją nupirkdavo, bet nupirkdavo iš savo 29 rublių pensijos“, – pasakojo E. Mildažytė.

Per 4 mėnesius apskrido 12 valstybių
Prie LRT televizijos laidos „Nacionalinės ekspedicijos“ prisijungusi E. Mildažytė papasakojo, jog šiais metais turėtų būti labai sunki ekspedicija, nes plauks Dnepru, kuris vietomis – net 10 km pločio.  

„Man dabar yra 52 m., tai bus paskutinė ekspedicija, į kurią dar galiu nuplaukti. Pradėsime plaukti nuo Černobylio. Zaporožėje prasideda tokios uolos, kai pagalvoju, kaip man reikės Alfredą Bumblauską į tą uolą užstumti, man jau dabar bloga darosi“, – pasakojo E. Mildažytė.

Žinoma moteris pasakojo, jog norėtų nuvykti į Lotynų Ameriką, tačiau be tikslo ten vykti nenorėtų. Jai  labiau patiktų, jei važiuotų filmuoti, bet tai būtų per brangu. Taip pat norėtų nuvykti į Pietų Afriką, Naująją Zelandiją, Tasmaniją, bet nenorėtų į Japoniją, nes jai nėra artimos technologijos.

E. Mildažytė susirinkusiems šiauliečiams papasakojo savo kelionę į Indiją, kur kilo įvairių sunkumų ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, iš Delio skrido į Kočį, kurio atstumas kaip nuo Vilniaus iki Madrido. Ten laukė operatorių iš Mumbajaus, nes Kočis yra toks mažas, jog nėra jokių operatorių. Turėjo susirasti transportą priemonę, kad būtų galima susikrauti visus daiktus, o kol nuvažiavo į reikiamą vietą, sutemo ir nebegalėjo nieko nufilmuoti, nors pinigai buvo visi išleisti, todėl reikėjo vėl ieškoti finansavimo. Vėliau buvo skrydis į Kolkatą, kurioje viskas buvo taip pat, kaip ir ankstesnėje kelionėje. E. Mildažytė viską darė už savo pinigus.

Praėjusiais metais per 4 mėnesius ji apskrido 12 valstybių.

„Televizija – gerų ar blogų emocijų pardavimas“
E. Mildažytė teigė, jog visi galvoja, kad ji dirba Lietuvos televizijoje, nors tik 1987 m. ten dirbo diktore.

„Televizija yra gerų ar blogų emocijų pardavimas. Politika, sportas, žinios, koncertai, pokalbių laidos, dokumentika yra emocijos. Žmonės labiausiai nori žiūrėti dalykus, kuriuos ir taip žino. Pavyzdžiui, pirmą kartą parodytas filmas yra pažiūrimas 3 proc., antrą kartą – 5 proc., trečią – 7 proc., o 27 kartą – 17 proc. Visi komerciniai kanalai kuria laidas reklamai sudėti. Geidžiamiausia ir norimiausia auditorija yra nuo 14 iki 40 metų. Tai yra tie, kurie pradeda turėti kišenpinigių, ir tie,  kurie turi didžiausią perkamąją galią. Pavyzdžiui, laida „Bėdų turgus“ gyvavo 16 metų.

Nebegalėjau gyventi svetimomis bėdomis. Kai man buvo 50 m., pagalvojau – arba dabar, arba niekada ryžtuosi ir nutraukiu viską, padarau kažką naujo, arba tai niekada nesibaigs“, – pasakojo E. Mildažytė.

Dabar ji  nusprendusi daryti filmą apie partizanus. Praėjusiais metais nufilmavo tris herojus, šiais metais tikisi nufilmuoti tiek pat. Ji Prancūzijoje surado labai įdomią istoriją apie Joną Žemaitį, kuris 1937 m. sutinka moterį vardu Elena, kurią įsimyli. Jis jai pasiperša, bet ji už jį 11 m. buvo jaunesnė, todėl tekėti atsisakė. J. Žemaitis nenuleido rankų, jis atvažiavo į jos namus, padovanojo žiedą, bet ji susipažino su kitu ir už jo ištekėjo. Tačiau ji visą laiką sekė J. Žemaičio gyvenimą.

Nors ji jau mirusi, tačiau E. Mildažytė tikisi sužinoti daugiau iš jos dukterų, nes privačių istorijų apie J. Žemaitį nėra daug žinoma.

„Aš turiu labai daug gyvybinės energijos“
E. Mildažytė save pristato kaip ramų žmogų, kurio namuose nesimato ir nesigirdi. Pavyzdžiui, per vakarėlius ji sako suputojanti kaip ūkinis muilas, bet buitiniame gyvenime ji yra ramaus būdo.

„Aš nesu mačiusi nė vieno filmo, kuris buvo rodomas per televizorių, ir nė vienos laidos, nes visada būdavau virtuvėje ar kur nors kitur. Mėgstu žiūrėti žinias, bet tik „Panoramą“, nes esu prie jos prisirišusi. Man patinka, kaip joje  sudėliojami prioritetai. TV3 televizija žinias visada pradės nuo skandalo ar gaisro, o Lietuvos nacionalinis kanalas – nuo valstybei reikšmingų dalykų.

Kažkada, kai parodžiau savo CV, perskaičiusi komisija paklausė, ar čia apie gyvą žmogų. Aš turiu labai daug gyvybinės energijos, nes aš tikrai labai daug ką padarau. Vien dokumentinių filmų esu sukūrusi 15. Praėjusiais metais padariau 12 „Lietuvos kolumbų“ laidų, o profesionalai mane vadino beprote ir sakė, kad neįmanoma taip, bet padariau. Nesakau, kad lengva, aš esu labai disciplinuota, gerai moku planuoti laiką, visada stengiuosi nevėluoti, man tai gana gerai sekasi“, – pasakojo E. Mildažytė.

Ramūno SNARSKIO nuotr.